Socialinių mokslų tiriamųjų ir kūrybinių darbų pristatymai

Spalio 21 ir 22 dienomis buvo pristatomi socialinių mokslų tiriamieji ir kūrybiniai darbai.
Trečiadienį IIc klasės mokinys Rojus Ramanauskas pristatė labai įdomų istorijos darbą
,,Lietuvos stereotipai Mariaus Ivaškevičiaus pjesėje „Madagaskaras“. Darbo vadovė – istorijos
mokytoja Rūta Brazlauskaitė. Darbo tikslas – rasti Lietuvos stereotipus Mariaus Ivaškevičiaus
pjesėje ,,Madagaskaras” ir atskleisti, kas įkvėpė autorių parašyti šią pjesę, išnagrinėti Lietuvos ir
lietuvių ypatybes pjesėje ir palyginti Kazimierą Pokštą bei Kazį Pakštą. Mokinys pjesėje rado
nemažai Lietuvos ir lietuvių ypatybių, viena jų – personažų kalba. Personažų kalbėjimo maniera
primena senus laikus, bet dabar skamba juokingai. Dėl to kartais gali būti sunku suprasti, ar autorius
taip rašo norėdamas pavaizduoti senus laikus, ar norėdamas juos pašiepti. Taip pat dar galima
pastebėti ir pernelyg didelį idealizmą. Mokinys pristatė pagrindinius personažus, juos apibūdino.
Kazys Pakštas buvo labai įdomi asmenybė ir jo idėja buvo itin išskirtinė ir niekam prieš tai
negirdėta. Dėl to jis buvo puikus prototipas pjesės veikėjui, kuris yra šiek tiek keistas, bet kartu ir
labai suprantamas, su juo yra lengva susitapatinti, norisi užjausti, kai jis verkia dėl nepasisekimų.
Taigi Kazį Pakštą ir Kazimierą Pokštą sieja daugiau panašumų nei skirtumų. Labai svarbu tai, kad
K. Pokštas padeda daugeliui žmonių pažinti K. Pakštą. Jei šios pjesės nebūtų, tai K. Pakšto pavardė
būtų girdima žymiai rečiau.
Gytis Prieskienis, IIc klasės mokinys, pristatė istorijos tiriamąjį darbą ,,Suomių taktika
Žiemos kare‘‘. Darbo vadovė – istorijos mokytoja Rūta Brazlauskaitė. Mokinys pristatė darbo
tikslą, uždavinius, analizavo abiejų kovojančių pusių veiksmus, lėmusius pergalę ar pralaimėjimą.
Aiškiai apibūdino suomių taktiką, leidusią pasipriešinti sovietams ir išsaugoti nepriklausomybę.
Nojus Kipras Ramanauskas, IIc klasės mokinys, pristatė istorijos dalyko tiriamąjį darbą ,,Ar
moterys iškovos taiką Izraelyje?“ Darbo vadovė – istorijos mokytoja Rūta Brazlauskaitė. Mokinys
pristatė darbo tikslą – apžvelgiant Izraelyje šiuo metu vykstančius karinius nesutarimus, įvertinti, ar
taikus moterų judėjimas „Women Wage Peace” gali prisidėti prie šio konflikto slopinimo. Pateikė
darbo uždavinius: išnagrinėti karo Izraelyje priežastis ir pasekmes; pristatyti taikų moterų judėjimą
„Women Wage Peace”; išsiaiškinti, ar šis judėjimas gali prisidėti prie taikos Izraelyje siekimo ir, jei
gali, tai kokiais būdais. Mokinys padarė išvadą, kad tikslaus atsakymo nėra, bet, įvertinus visas
aplinkybes, galima manyti, kad visiškai sustabdyti konfliktą šiai organizacijai būtų tikrai nelengva,
nes konfliktas tęsiasi labai ilgai ir ši organizacija tiesiog turi per mažai galios, kad jį pabaigtų. Taigi,
šis karas tęsiasi jau labai ilgai ir tikėtina, kad dar tęsis, nes vien moterų judėjimas jo nesustabdys.
Nojaus Augustinavičiaus, IIc klasės mokinio darbo tema ,,Edmundas Berkas – konservatizmo
pradininkas“. Darbo vadovė – istorijos mokytoja Rūta Brazlauskaitė. Nojus įtikino, kad Edmundas
Berkas – vienas populiariausių XVIII amžiaus antrosios pusės filosofų ir politikų. E. Berkas buvo
Didžiosios Britanijos bendruomenių rūmų narys, atstovaujantis vigų partijai. Jis laikomas
konservatizmo pradininku, kadangi stipriai kritikavo Prancūzijos revoliuciją, o tai yra radikalus
visuomenės struktūros, politinės santvarkos pasikeitimas. Konservatizmas yra gan aktualus šiais
laikais, kadangi mes dažnai nemokame reikšmingai išnaudoti laisvės. Edmundo Berko teigimu,
laisvė, kurios nemokame išnaudoti, yra nereikalinga. Filosofas tokią laisvę prilygino net kvailystei:
,,Kas yra laisvė be išminties ir be dorybės? Tai didžiausias įmanomas blogis, nes tai – kvailystė, yda
ir beprotystė be išprusimo ar susivaldymo” (E. Berkas ,,Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją”).
Šios dienos pristatymus baigė Gustė Katkauskaitė ir Gabrinė Supranavičiūtė, IIb klasės
mokinės. Jų darbo vadovas istorijos mokytojas metodininkas Aivaras Janulis. Mokinės kalbėjo tema
,,Knygnešiai – tautos žadintojai ar kontrabandininkai?‘‘. Merginos pristatė sąlygas, kodėl atsirado
priežastys nešti knygas. Paaiškino didvyrių ir kontrabandininkų sąvokas, išvardijo žymiausius
knygnešius. Pasakojo, kur ir kaip buvo slepiamos knygos. Padaryta išvada – lietuvybės saugotojai
buvo ir kontrabandininkai, ir tautos žadintojai.
Spalio 22 dieną buvo tęsiamas socialinių mokslų tiriamųjų darbų pristatymas. IIc klasės
mokinys Paulius Kizelis pasirinko temą ,,Migracijos tempai Alytuje“, darbo vadovė geografijos ir

ekonomikos mokytoja metodininkė Vita Pušinskaitė. Paulius pristatė darbo tikslą – išsiaiškinti ir
išanalizuoti migracijos rūšis ir priežastis. Mokinys rinko duomenis, analizavo, atliko apklausas ir
pristatė tyrimo rezultatus.
Rokas Paradauskas, IIc klasės mokinys, domėjosi demografine padėtimi. Jo darbas
,,Demografinė situacija Alytuje“, darbo vadovė geografijos ir ekonomikos mokytoja metodininkė
Vita Pušinskaitė. Rokas sakė, kad Alytus yra vienas mažiausiai apgyvendintų miestų Lietuvoje.
Buvo pastebėta, kad mažėja gimstamumas, nuo to priklauso mokinių skaičius mokyklose. Pristatė
gimstamumo ir mirtingumo santykį.
Plytnikas Rojus, IIc klasės mokinys, pristatė temą ,,Nedarbas Alytaus rajone“ (darbo vadovė
geografijos ir ekonomikos mokytoja metodininkė Vita Pušinskaitė). Mokinys aptarė situaciją,
nurodė nedarbo priežastis.
IIa klasės mokiniai Mališauskas Mantas ir Navalinskas Juozas pristatė tikybos darbą ,,Pažink
Šventąjį Raštą. Gyvieji Biblijos paveikslai. Artimo meilės darbai Šv. Benedikto gimnazijoje
(Septyni gerieji darbai sielai)“. Darbo vadovė tikybos mokytoja metodininkė Reda Savulionienė.
Mokiniai aiškinosi geruosius sielai darbus, kurie buvo pristatyti gimnazijos tinklaraštyje, pristatė,
ką sužinojo apie Biblijoje aiškinamą gailestingumą, analizavo sūnaus palaidūno istoriją
atskleidžiant Dievo gailestingumą. Apibendrindami visą šį darbą, mokiniai teigė, jog
gailestingumas pati geriausia žmogaus vertybė. Tai neįkainojama, kai galima žmogų išklausyti, jam
padėti, patarti, o, svarbiausia, neteisti. Kaip minėta, nė vienas žmogus nepragyvens gyvenimo be
klaidų ir jam skirtų pamokų. Tačiau viso to esmė – mokytis ir dar kartą mokytis. Nebijoti būti
geriems, juk ir taip šiame pasaulyje per mažai gėrio.
IIb klasės mokinės Ūla Guzevičiūtė ir Ugnė Liubamirskaitė kalbėjo tema ,,Jauno žmogaus
vieta šiandieninėje Bažnyčioje“. Darbo vadovė tikybos mokytoja metodininkė Reda Savulionienė.
Merginos teigė, kad jauno žmogaus vieta šiuolaikinėje Bažnyčioje yra labai įvairi. Tai labai
priklauso nuo kelių faktorių: vienur jaunimas yra labai aktyvus dėl to, kad juos buria atsidavę,
tikintys, jaunimą mylintys, o ne formalūs vadovai. Daug priklauso nuo parapijos kunigų, klebono,
kurie, atrasdami laiko jaunimui, padeda šiems burtis prie bažnyčios. Šiuolaikiniai paaugliai yra
labai skirtingos asmenybės, skiriasi jų dvasinės vertybės, požiūris į Bažnyčią ir lūkesčiai. Ne visi
supranta, kad moralinis tobulėjimas yra toks pat svarbus, kaip ir mokslinis. Mokinės atliko tyrimus
ir pateikė išvadas, kad gaila, bet mūsų gimnazijos mokiniams Bažnyčia nėra tokia svarbi, kokia
turėtų būti. Nors mokiniai lankosi ir noriai dalyvauja Bažnyčios rengiamuose renginiuose, tokiuose
kaip Lietuvos jaunimo dienos, įvairios rekolekcijos, vykstančios mūsų mokykloje, tačiau tikėjimas
jiems nėra svarbiausia. Jie mieliau rinktųsi sekmadienį praleisti su draugais, o ne su Dievu. Tačiau
nuomonė ir požiūris apie Bažnyčią keičiasi kartu su amžiumi ir patirtimi.
Emilis Janulis ir Linas Saudargas, IIa klasės mokiniai, pristatė tikybos tiriamąjį kūrybinį
darbą ,,Pažink Šventąjį Raštą. Gyvieji Biblijos paveikslai. Artimo meilės darbai Šv. Benedikto
gimnazijoje (septyni gerieji darbai kūnui)“. Darbo vadovė Reda Savulionienė – dorinio ugdymo
(tikybos) mokytoja metodininkė. Vaikinų darbo tikslas – išsiaiškinti, kokie gerieji darbai kūnui
atliekami mūsų mokykloje. Gimnazistai siekė sužinoti, ką kalba Biblija apie gailestingumą, ką
popiežius Jonas Paulius II rašė enciklikoje DIVES IN MISERICORDIA apie Dievo gailestingumą,
stebėti, kaip mūsų gimnazijoje atliekami gailestingumo darbai kūnui. Išanalizavę visus geruosius
darbus kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį
sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti, vaikinai padarė išvadą, kad mokykloje gerieji darbai
kūnui yra vykdomi atsakingai, o gailestingumas gali būti postūmis keistis ir keisti aplinką. Žmogus
yra santykių būtybė. Geri santykiai iš gerų patirčių. Blogi santykiai iš blogų patirčių.

Mokytojos Roma Danisevičienė ir Rasmutė Baliukonienė