+370 315 74 919 kg@benediktas.alytus.lm.lt

Trys sėkmės istorijos profesijų dieną

No votes yet.
Please wait...

Šiandien, kai ištikus ekologinei katastrofai mūsų gimnazijos mokytojams teko koreguoti planus ir nebesivesti vaikų į numatytas įstaigas, kad būtų galima susipažinti su įvairiomis profesijomis, iš susidariusios situacijos gelbėjo kviesti svečiai ir integruotos pamokos, kurių metu buvo galima susipažinti su viena ar kita profesija. Tą kaip tik ir darė 6b ir 6c klasių mokiniai per literatūros pamokas bei 6a, 5b ir 7b klasių mokiniai per literatūros ir technologijų pamokas.

 

Nuo dvylikos metų animacijos pasaulyje

Pirmieji, išklausę „Šventinio bankuchino“ iliustruotos repo stiliumi sukurtos Lietuvos istorijos ir stebėdami filmuotą interviu su animacijos studijos įkūrėju animatorium Meinardu Valkevičium, galėjo padiskutuoti apie tai, kaip galima imti ir siekti savo svajonės, kai tau vos 12 metų (o tai šeštoko amžius). Vaikai įsidėmėjo, jog net mėnesį laiko reikia dirbti tam, kad sukurtum vos vienos minutės trukmės animacinį filmą, o šie tikrai skirti ne vien vaikams. Paaiškėjo, kad animacijos meno galima mokytis Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, to paties meno moko ir pats Meinardas, organizuodamas kursus „Pasakos“ kino teatre. Čia pat vienas iš šeštokėlių pastebėjo, jog animacijos galima mokytis ir Alytaus kolegijoje. Galiausiai mokytoja jiems parodė ir Meinart.lt studijos kurtą filmuką, skirtą Alytaus miesto, kaip patrauklaus ir jaukaus gyventi Dzūkijos regiono lyderio, reklamą, kurioje puikuojasi garsusis žodis „Myliu“. Pamokos pabaigoje buvo peržiūrėtas garsusis „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ klipas „Mažulė“, kurio kūrimas irgi neapsiėjo be animacijos. Dvylikamečiams, būsimiesiems Lietuvos ateities kūrėjams, įspūdį paliko ir tai, kad „Šventinio bankuchino“ klipo dailininkė Aistė Papartytė, kilusi irgi iš Dzūkijos, tik iš Druskininkų, nuo mažų dienų mėgusi piešti ir įgijusi Dailės akademijoje grafikės specialybę. „Tad ar verta, vaikai, rinktis nepraktišką profesiją?“ – provokuodama paklausė mokytoja. „Verta,“ – be jokių dvejonių atsakė vaikai, – „jei tai yra tavo svajonė.“

 

Verslas ne dėl pelno, o dėl sentimentų dzūkiškai šnektai

Penkta ir šešta pamokos vyko aktų salėje ir jas vedė svečiai, kuriuos pakvietė technologijų mokytoja Lina Andriukevičienė ir literatūros mokytoja Rita Černiauskienė, dalyvavo ir technologijų mokytojas Algirdas Grabliauskas Pirmiausia 6a, 5b susitiko su žavinga, jauna alytiške Milda Paklonskaite-Staugaitiene, originalaus lietuviško brendo „Viecinis“ kūrėja. Pasirodo, apie tokią išskirtinio dizaino rūbus siuvančią ir dzūkišką šnektą propaguojančią firmą, kurios gaminių galima užsisakyti tiesiog „Viecinio“ facebook‘o paskyroje, mokinukai išties nieko negirdėję. Ar artima Alytaus grindinį minančio vaiko širdžiai dzūkiška šnekta, kurios žodukus kap perlukus barscė mieloji viešnia, irgi netrukus įsitikinome. „Akšy, akšy, butukų duosiu,“ – šypsosi Milda ir ekrane demonstruoja juodų švedrį, smėlinį šliobį, vis užklausdama miesto vaikų, ar jie atpažįsta dzūkiškus žodžius, ir daugumos nuostabai atsiranda vienas kitas, kuris žino, ką kuris žodukas reiškia. O tų žodukų viešnia beria vieną po kito: „Čėdyk laisvės jausmų“, „Griekas dzūkės nemylėc“, „Aš, kap viecinis, tau galiu paporyc“… Kaip nutįsta klausytojų veidai, kai „Viecinio“ įkūrėja prisipažįsta, jog taip mėgsta vaikščioti pėsčia, kad sugebėjo pareiti iš Kauno net į Alytų, o vaikščioti pamėgusi piligriminiuose žygiuose, kuriuose dėl ilgo ir nuobodaus ėjimo su draugais ir kilo mintis surasti būdą, kaip Alytaus miesto žmonėms priminti dzūkišką šnektą ir kaip sudaryti sąlygas jaunimui savo kasdieninius rūbus papuošti originalia, etnografinius rūbus primenančia detale – dzūkišku posakiu, vienu žodziu, katras patraukia ne tik dzūko akį. Milda pasidžiaugė, kad „Viecinio“ paskyrą stebi, skaito apie 5000 žmonių, o atskirus rūbus peržiūri, jais susidomi kasdien nuo 18 iki 20 000. Nuperka iki 10-20 vienetų. Lietuvos sąlygomis tai gana neblogai. Juolab, kad viešnia (dirbanti reklamos srityje pagrindinį darbą) prisipažino šį laisvalaikio verslą kūrusi daugiau ne pelno siekdama, o iš sentimentų, taip norėdama propaguoti dzūkišką šnektą, kad tik ji išliktų viecinių lūpose kuo ilgiau. Pamokos pabaigoje, atsakiusi į smalsių mokinukų klausimus, Milda pasidžiaugė, jog „Viecinio“ rūbus pamėgę ir emigrantai, kurie atpažįsta vienas kitą net lėktuve, nes dėvi jos kurtus drabužėlius.

 

Svarbu siekti svajonių ir tikėti tuo, ką darai

Per šeštą pamoką 6a su savo auklėtoja Lina ir mokytoja Rita liko salėje, kol prie jų prisijungė septintokai iš b klasės. Prieš auditoriją atsistojo lengvaatletis, paraolimpinių žaidynių prizininkas, daugiakovininkas Tomas Kairys. Treniruotas atletiškas sportininkas nepaliko abejingų berniukų, šįkart klausimų lavina liejosi iš jų lūpų, žinoma, tik po to, kai konkrečius klausimus, kad būtų lengviau kalbėti sporto atstovui, uždavė mokytoja Lina. Kol ekrane buvo demonstruojamos nuotraukos iš įvairių sporto žaidynių ir net televizijos šou „Šok su manimi“, 45-erių metų svečias Tomas, prisipažinęs, jog šiuo metu sportininko karjerą tęsia kaip Vilkaviškio sporto mokyklos treneris, ir seimo nario Algirdo Butkevičiaus patarėjas sporto klausimais, pasakojo apie įspūdingus laimėjimus. Per 25-erius sporto metus iškovoti 75 medaliai įvairiose žaidynėse vien Lietuvoje, 2 kartus stovėta ant europinių žaidynių pakylos ir net 3 kartus laimėta pasaulinėse žaidynėse. Įsimintiniausia buvo laimėta 3 vieta Indijoje, kai kankino užklupęs virusas. Tomas Kairys prisipažino, jog mokykloje nemėgęs jokių rėmų, suvaržymų, iš pradžių baigęs tik 9 klases, tada mokęsis profesinėje mokykloje ir tik 2005 metais, supratęs, jog nori įgyti aukštąjį išsilavinimą, baigė Lietuvos sporto akademiją ir įgijo sporto vadybos specialybę. Svečias pabrėžė, jog svarbiausia savybė, kuria turi pasižymėti sportininkas, tai stipri valia ir nepaliaujamas tikslo siekimas, ir geriausių rezultatų pasieki tada, kai negalvoji apie laimėjimą, o tiesiog mėgaujiesi tuo, ką darai. Kantrybė, noras ir valia – tai esminės savybės, kurios reikalingos ne vien sportininkui, bet ir bet kurios specialybės atstovui. „Tikėkite tuo, ką darote ir nebijokite klysti,“ – tokie buvo paskutiniai svečio žodžiai, padrąsinantys kiekvieną iš klausytojų nenuleisti rankų ir siekti savo svajonių.

 

„Iš klaidų mokomės. Niekada nenuleisk rankų,“ – tai buvo animatoriaus Meinardo Valkevičiaus gyvenimo devizas, kurį užsirašė dvylikamečiai, Lietuvos ateities kūrėjai, Karjeros ugdymo dienos rytą. Tokie patys žodžiai skambėjo ir dizainerės Mildos Paklonskaitės-Staugaitienės, ir penkiakovininko Tomo Kairio lūpose. Smagu, kai mokyklinę programą gali paįvairinti dalykų integracijomis ir prasmingais susitikimais su žmonėmis, kurie džiaugiasi tuo, ką daro.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Rita Černiauskienė

Fotografijos technologijų mokytojos metodininkės Linos Andriukevičienės ir Vakario Aleksandravičiaus, 6a

Close Menu
Skip to content