Lietuvių kalbos savaitė

Mieloji mama,

iš dangaus palengva krenta purios, neapsakomo grožio snaigės… Atėjo dar viena žiema, artėja
Kalėdos. Atrodo, tik vakar mes jas šventėme kartu.
Visai neseniai su džiaugsmu skaičiuodavau paskutines minutes iki Kalėdų ryto. Deja, per
praėjusius metus džiaugsmas po truputėlį dingo. Kalėdų šventė tapo dar viena eiline metų diena.
Atiduočiau bet ką, kad sugrįžčiau į tas dienas, kada visos problemos išgaruodavo, o pasaulis
pasikeisdavo – juk Kalėdos. Tie metai prabėgo neapsakomai greitai. Net nespėjau pastebėti, kiek
daug visko įvyko, kaip viskas pasikeitė. Kartais pasidaro baisu, nes laikas bėga taip gretai ir nespėju
suvokti, kiek daug pasikeičiau aš ir kaip pasikeitei Tu per visą šį laiką.
Šios Kalėdos nebus niekuo išskirtinės. Tai bus diena, kada aš prisiminsiu visus gražius šio
trumpo savo gyvenimo momentus. Ir kartu pasvajosiu apie ateitį, kuri, tikiuosi, bus geresnė,
laimingesnė. Mano šių metų svajonė – vieną dieną atšvęsti Kalėdas su Tavimi ir susigrąžinti
prarastą džiaugsmą.

Tavo dukra