+370 315 74 919 kg@benediktas.alytus.lm.lt

Mažas žmogus – didžiulės svajonės

Rating: 4.1/5. From 9 votes.
Please wait...

Spalio 30 d. jau trečią kartą visos Lietuvos pedagogai rinkosi į renginį Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje. Tai tęstinė konferencija „NORIU Į MOKYKLĄ!“, kurioje kiekvienas girdimas, kur mokosi ir mokinys, ir mokytojas, kurioje taikomos naujausios technologijos, kurioje iššūkis sutinkamas kaip galimybė augti. Konferencijos tikslas – kalbėti apie mokytoją kaip lyderį, kuriantį pridėtinę vertę.

Renginį pradėjo Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“. Įžangos žodį tarė Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė. Ji teigė, kad konferencijos pavadinimas „Noriu į mokyklą“ yra drąsus ir ambicingas, bet ji didžiuojasi, kad Šv. Benedikto gimnazija nebijo kelti drąsių tikslų. Alytaus savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas teigė svajojantis, kad rastųsi kuo daugiau mokyklų, į kurias norėtų eiti mokiniai.

Kaip visada konferencijoje buvo išsakyta daug gilių minčių. Beveik visi kalbėjusieji pabrėžė, kad puiku, jog net ir suaugusieji nori sugrįžti į jau kitokią, kupiną inovacijų ir veržlumo, mokyklą, neprarandančią noro augti ir tobulėti.

Gimnazijos direktorė Loreta Šernienė džiaugėsi galėdama matyti tokį svečių būrį, kuris susirinko į jau tradicija tampančią konferenciją „Noriu į mokyklą“, džiaugėsi, kad nepabūgę nieko atvyko į mokyklą, į kurią nori vaikai, mokytojai ir tėvai. Ji teigė, jog būtina derinti vertybes ir akademiškumą, pabrėžė, jog norint pasiekti svajones reikia labai mylėti vaikus ir darbą.

Vilkaviškio vyskupijos kancleris Linas Baltrušaitis pabrėžė, kad būti pedagogu yra ypatingas pašaukimas, linkėjo mokytojui kiekviename matyti žmogų, nugludinti jį kaip deimantą. Mylėti vaiką, matyti, kas jame geriausia. Daugiau meilės, džiaugsmo, Dievo.

Konferencijoje kalbėjęs Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas pabrėžė žmogaus pašaukimo esmę – save atiduoti ir dovanoti kitiems. Vyskupas kalbėjo apie nuostabią žmogaus būtį, apie žmogų – kūrėją ir jo nuostabų instrumentą – protą. Linkėjo mokytojams perduoti viltį jaunimui ir būti tikrais žinios nešėjais.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę pasisemti išminties dalyvaudami net penkiolikoje skirtingų pamokų, kurias vedė ne tik mūsų gimnazijos mokytojai. Viliojo ne tik pamokų temos, bet ir pačios veiklos. Štai antrokai pamokoje „Aš esu aš“, kurioje integruota būrelių veikla ir mokomasi integruoti teatro meną bei informatiką, naudojosi programomis Word Cloud, Classroomscreen, susipažinę su Blue-Bot robotais, lavino kūrybiškumo bei bendravimo kompetencijas. Klasės valandėlėje „Vertybių skalė paauglystės kryžkelėj“ po filmo „Sėkmė avansu“ peržiūros ir diskusijų grupėse bei Jono Biliūno apsakymo ,,Laimės žiburys“ analizės buvo išskirtos šešios pagrindinės vertybės. Dailės ir technologijų pamokoje panaudodami antrines žaliavas ir remdamiesi pavyzdžiais kūrė asambliažą „Laikas“. Dalyviai susipažino su asambliažo technika, darbo procesas atskleidė naują požiūrį į formą – erdvę, kurioje egzistuoja vaizduojamasis menas. Kiekvienas pabandė atsakyti į klausimą, kaip laikui bėgant kinta pats laikas. Sukurtais darbais džiaugėsi konferencijos dalyviai.

 Integruotoje chemijos ir IT pamokoje „Animuoto atomo modelio kūrimas“ besimokantieji elementariųjų dalelių judėjimus pateikė kompiuterinėmis vizualizacijomis. Kas tas atomas? Kaip pažvelgti į jo vidų kiekvienam? Kaip pagauti atomą sudarančių dalelių judėjimą? Į šiuos klausimus, pasitelkus animacijos teikiamas galimybes, ir buvo pabandyta atsakyti.

Matematikos pamokoje „Kelionė laivu po platųjį pasaulį“ (Loginių uždavinių sprendimas inovatyviais metodais) visa vykdoma veikla padėjo mokyti veikiant, o tai skatina tyrinėti ir spręsti problemas žaismingoje aplinkoje, kuri orientuoja, kad mokymasis būtų pagrįstas supratimu. Taip ugdomas loginis mokinių mąstymas, žodiniai uždaviniai lavina mokinių gebėjimą pritaikyti stiprėjančius matematinius įgūdžius gyvenimiškose situacijose. Turiningos, įvairios užduotys ugdo kritinį mąstymą, skatina mokinius modeliuoti, vertinti įvairius požiūrius į problemų sprendimą, todėl vėliau mokiniai taiko išmoktas strategijas ieškodami sprendimų. O refleksijai labai tiko 6 kepurių metodas, kuris sutelkia mąstymą, sudaro sąlygas kūrybiškai mąstyti, padeda geriau bendrauti grupėje, palengvina sprendimo priėmimą. Dėmesys inovatyviems metodams, naujoms idėjoms valdo mąstymo procesą, skatina kažko naujo augimą, pasiūlo neįprastus sprendimus ir padeda ieškoti naujų galimybių ne tik pamokose, bet ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose.

Lietuvių kalbos ir informacinių technologijų pamokoje mokytojams teko virsti aštuntokais, nukeliauti į V. Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džuljeta” vaizduojamą Veroną, prisiminti Montekių ir Kapulečių atžalų meilės istoriją ir sukurti komiksus. Nors darbas buvo gan sudėtingas, rezultatai pranoko lūkesčius, o naujos patirtys, nauji atradimai sudomino visus.

Istorinio teismo metu besimokantiems teko prisiminti knygnešių laikus ir slaptąsias lietuviškas mokyklas ir nustatyti, ar knygnešiai buvo tautos žadintojai ar girdytojai.

Savo pranešime „Mokytojas – lyderis, kuriantis pridėtinę vertę“ M. Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto tarybos pirmininkas, prof. dr. Rimvydas Jasinavičius akcentavo išsilavinimo svarbą, pabrėžė, kaip svarbu sukurti gyvenimo gerovę, nurodė ją lemiančius veiksnius. Profesorius teigė, jog jeigu į gyvenimą išleidžiami tinkamai neišlavinti jaunuoliai, jie pasmerkiami vargams ir skurdui.

Gimnazijos direktorė Loreta Šernienė padėkojo už buvimą kartu ir teigė, jog dalindamasis žmogus labiausiai tobulėja, todėl gimnazijos bendruomenė norėjo parodyti tai, ką turi geriausia.

Ši konferencija – puiki proga atrasti bendrakeleivių, ugdytis dvasiškai, atrasti būdus, kaip veiksmingai vertinti individualią ugdytinių pažangą

Close Menu
Skip to content