Topolių 19a
Alytus, LT-63331

Įstatai

|
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Vertinimas 0.00 (0 Balsai(-ų))

PRITARTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos

2014 m. sausio 30 d.

sprendimu Nr. T-25

 

 

 

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS

ĮSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Alytaus šv. Benedikto gimnazijos įstatai (toliau – įstatai) reglamentuoja Alytaus šv. Benedikto gimnazijos (toliau – gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, įstaigos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, įstaigos teises, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Įstaigos pavadinimas – Alytaus šv. Benedikto gimnazija. Trumpasis pavadinimas – Šv. Benedikto gimnazija (toliau įstatuose galimas trumpinys – gimnazija). Įstaiga įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 195320460.

3. Alytaus šv. Benedikto gimnazija tęsia Alytaus šv. Benedikto vidurinės mokyklos, kuri įsteigta 1996 m. rugsėjo 1 d. Alytaus miesto tarybos 2 šaukimo 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu, veiklą.

4. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga.

5. Įstaigos steigėjos ir dalininkės yra Alytaus miesto savivaldybės taryba, Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus, ir Romos katalikų bažnyčios Vilkaviškio vyskupijos kurija, P. Kriaučiūno g. 17, LT-68298 Marijampolė.

6. Alytaus šv. Benedikto gimnazijos buveinė – Topolių g. 19A, LT-63331 Alytus.

7. Įstaigos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

8. Įstaigos pagrindinė paskirtis – tradicinės religinės bendruomenės bendrojo ugdymo mokykla, skirta 7(6)–19 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio, bendrąją pagrindinio ir bendrąją akredituotą vidurinio ugdymo programas.

9. Įstaigos tipas – gimnazija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą savitos pedagoginės sistemos tradicinės religinės bendruomenės bendrojo ugdymo mokyklos sampratą, esanti vienintelė gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams Alytuje, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, visiems dalininkams sutikus.

10. Įstaigos kitos paskirtys – specialiųjų mokymosi poreikių turinčių mokinių integravimas.

11. Įstaigos mokymo kalba – lietuvių.

12. Mokymo(si) forma ir būdas – grupinė/kasdienis, pavienė/savarankiškas.

13. Vykdomos šios švietimo programos: bendroji pradinio ugdymo, bendroji pagrindinio ugdymo ir bendroji akredituota vidurinio ugdymo; išduodami šie mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai: Mokymosi pasiekimų pažymėjimas, Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, Pradinio išsilavinimo pažymėjimas, Pažymėjimas (išduodamas baigusiems Pagrindinio ugdymo programos I dalį), Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas, Brandos atestatas ir jo priedas.

14. Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais įstatymais, teisės aktais bei šiais nuostatais. Veiklos laikotarpis neribotas.

 

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

 

15. Pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Įstaigos veiklos rūšys:

15.1.   bendrasis vidurinis ugdymas;

15.2.   bendrasis pagrindinis ugdymas;

15.3.   bendrasis pradinis ugdymas;

15.4.   specialusis ugdymas.

16. Kitos veiklos rūšys:

16.1.   papildomas ugdymas;

16.2.   informacinė pagalba;

16.3.   psichologinė pagalba;

16.4.   specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba;

16.5.   sveikatos priežiūra gimnazijoje.

17. Įstaigos tikslai:

17.1.   išugdyti žmogų, pajėgų savarankiškai bei kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, pozityviai keisti Lietuvos tikrovę, kūrybingai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius, gebantį įprasminti savo gyvenimą prieštaringoje dabarties tikrovėje;

17.2.   suformuoti savarankiško, atsakingo asmens bruožus, kuris norėtų ir pajėgtų mokytis visą gyvenimą, tobulintų savo gebėjimus, turėtų asmeninę, pilietinę bei socialinę kultūrinę kompetenciją, sugebėtų įsitvirtinti darbe ir profesinėje veikloje, kūrybingai dalyvautų krašto pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

18. Įstaigos uždaviniai:

18.1.   sudaryti mokiniams sąlygas įgyti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą

18.2.   užtikrinti darnią prigimtinių vaiko galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą, perteikti tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes;

18.3.   laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

18.4.   nustatyti jaunuolio gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinių technologijų, ekonomikos bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius;

18.5.   ugdyti mokinio atsakomybės, humanizmo ir demokratijos principais bei krikščioniškomis vertybėmis pagrįstą dorovinę ir pilietinę savimonę bei nuostatą vadovautis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje;

18.6.   sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui;

18.7.   puoselėti mokinio pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, nusiteikimą imtis atsakomybės, nuostatą bei gebėjimą mokytis visą gyvenimą bei tobulėti.

19. Įstaigos funkcijos:

19.1.   organizuoja ugdymo procesą (mokslo metų pradžia – rugsėjo 1-oji diena), formuoja ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas; patenkina mokinių poreikių įvairovę, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;

19.2.   užtikrina ugdymo kokybę;

19.3.   teikia pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

19.4.   užtikrina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį, patriotinį ugdymą; kultūrinės ir socialinės brandos ugdymą; pagarbos tėvams, mokytojams, kalbai, talento ir gabumų ugdymą;

19.5.   skatina save pažinti, mylėti ir priimti;

19.6.   ugdymą grindžia laisvės, teisingumo ir meilės dvasia;

19.7.   pabrėžia socialinio teisingumo svarbą;

19.8.   skiepija rūpinimąsi socialiai apleistaisiais;

19.9.   skatina mokytojus ir vadovus rūpintis savo dvasiniu tobulėjimu;

19.10.  sudaro mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas:

19.11.  vykdo žalingų įpročių, narkomanijos prevencijos programą;

19.12.  organizuoja neformalųjį mokinių švietimą, integruodama jį su bendruoju ugdymu, bei kitą turiningą nepamokinę veiklą;

19.13.  vykdo prevencinį darbą su pažeidžiančiais gimnazijos vidaus tvarkos taisykles mokiniais;

19.14.  organizuoja mokinių vasaros poilsį;

19.15.  skatina mokinių saviugdą ir saviraišką;

19.16.  inicijuoja mokinių tarybos veiklą;

19.17.  skatina laisvalaikio ir pramogų kultūros kūrimą;

19.18.  dalyvauja įvairiuose projektuose;

19.19.  teikia specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, organizuoja
specialiųjų poreikių vaikų ugdymą;

19.20.  įsivertina įstaigos veiklos kokybę;

19.21.  vykdo pagrindinės ugdymo programos žinių patikrinimą, brandos egzaminus;

19.22.  organizuoja įstaigos bibliotekos ir skaityklos veiklą, kuria modernią informavimo sistemą;

19.23.  siekia, kad įstaiga taptų vietos bendruomenės kultūros židiniu;

19.24.  mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikia jų apmokamas papildomas paslaugas (pailgintos darbo dienos grupes, popamokinę mokinių priežiūrą, studijas ir kt.);

19.25.  sistemingai kontroliuoja, kaip vykdo sutartyse numatytus įsipareigojimus mokytojai, įstaigos valdymo ir pedagoginės-psichologinės pagalbos funkcijas atliekantys darbuotojai, kiti administracijos darbuotojai, aptarnaujantis personalas, mokiniai bei įstaigos partneriai.

20. Mokiniams išduodami pažymėjimai ir brandos atestatai Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

 

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

21. Įstaigos teisės:

21.1.   sudaryti sutartis veiklai vystyti bei prisiimti įsipareigojimus;

21.2.   nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;

21.3.   gauti valstybės nustatytas lėšas ugdymui finansuoti;

21.4.   gauti paramą

21.5.   steigti filialus;

21.6.   vykdyti Lietuvos Respublikos ir tarptautinius švietimo projektus;

21.7.   naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

21.8.   skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;

21.9.   užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, bendradarbiauti su Lietuvos ir tarptautinėmis panašaus pobūdžio organizacijomis ir įstaigomis;

21.10.  stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje;

21.11.  gauti ir naudoti Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų programų, teikiančių techninę, materialinę ir finansinę pagalbą, lėšas;

21.12.  turėti kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja teisės aktams.

22. Įstaigos pareigos:

22.1.   tvarkyti buhalterinę apskaitą;

22.2.   teikti finansinę-buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės ir Alytaus miesto savivaldybės institucijoms ir mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka;

22.3.   efektyviai naudoti lėšas ir turtą įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

22.4.   rengti finansiniams metams pasibaigus įstaigos veiklos ataskaitą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą;

22.5.   pripažinti kiekvieno mokinio individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

22.6.   informuoti mokinių tėvus apie įstaigos veiklą, veiklos tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo būdus, bendradarbiauti sprendžiant įstaigos valdymo klausimus;

22.7.   skatinti tėvus dalyvauti planuojant įstaigos veiklą, aptariant mokinių ugdymo turinį, veiklos organizavimo būdus, įtraukti tėvus į mokinių ugdymą, informuoti apie mokinio pasiekimus, išlaikyti informacijos konfidencialumą;

22.8.   sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, laiduojančias darbo efektyvumą;

22.9.   remti mokytojų visuomeninių, profesinių, savišvietos, metodinių, kultūrinių grupių veiklą ir jų idėjas;

22.10.  skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą, sudaryti sąlygas tobulinti kvalifikaciją (dalyvauti kursuose, seminaruose, projektuose, gauti reikalingą metodinę, mokslinę bei informacinę medžiagą, ugdymo priemones ir jomis naudotis).

 

IV. ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

 

23. Įstaigos veikla organizuojama pagal:

23.1.   direktoriaus patvirtintą Gimnazijos strateginį planą, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba ir Visuotinis dalininkų susirinkimas;

23.2.   direktoriaus patvirtintą metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba ir Visuotinis dalininkų susirinkimas;

23.3.   iki ugdymo proceso pradžios direktoriaus patvirtintą gimnazijos Pradinio ugdymo programos ugdymo planą bei Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planą, kurių projektai turi būti suderinti su Gimnazijos taryba ir Alytaus miesto savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

24. Nauji įstaigos dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, jei už šį sprendimą balsuoja daugiau kaip ¾ visų įstaigos dalininkų balsų.

25. Viešosios įstaigos dalininku tampama nuo įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyto dydžio įnašo perdavimo gimnazijai dienos.

26. Apie ketinimą perleisti dalininko teises kitiems asmenims dalininkas privalo raštu pranešti įstaigai.

27. Pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas dalininko teises turi dalininko pranešimo apie ketinimą perleisti dalininko teises gavimo dieną esantys jos dalininkai.

28. Įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dalininko pranešimo apie ketinimą perleisti dalininko teises gavimo dienos privalo kiekvienam dalininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta dalininko perleidžiamų teisių kaina, terminas, per kurį dalininkas gali pranešti įstaigai apie pageidavimą įgyti perleidžiamas dalininko teises. Terminas negali būti trumpesnis nei 14 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo įstaigos pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos.

29. Ne vėliau kaip per 45 dienas nuo dalininko pranešimo apie ketinimą perleisti dalininko teises gavimo dienos įstaigos vadovas turi pranešti dalininkui apie kitų dalininkų pageidavimą įsigyti perleidžiamas dalininko teises.

30. Jei vienas ar keli įstaigos dalininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą įsigyti perleidžiamas dalininko teises, dalininkas šias teises privalo perduoti pageidavimą pareiškusiems dalininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę dalininkai perleidžiamas teises privalo perimti sumokėdami jas perleidžiančiam dalininkui jo prašomą kainą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią įstaiga gavo pranešimą apie ketinimą perleisti dalininko teises, jei su dalininko teises perleidžiančiu dalininku nesusitariama kitaip.

31. Perleidžiamas dalininko teises įsigijusio dalininko įnašo dydis didinamas dalininko teises perleidusio dalininko įnašo verte. Jei perleidžiamas dalininko teises įsigyja keli dalininkai, jų įnašo dydis didinamas proporcingai jų apmokėtos perleidžiamų dalininkų teisių kainos daliai.

32. Jei per šiuose įstatuose nustatytus terminus įstaigos vadovas dalininkui praneša, kad kiti dalininkai nepageidauja įsigyti ketinamų perleisti dalininko teisių, dalininkas įgyja teisę savo nuožiūra perleisti dalininko teises už ne mažesnę kainą nei buvo pasiūlyta dalininkams.

33. Jei dalininko teisės perleidžiamos paveldėjimo būdu ar vykdant teismo sprendimą, apribojimai perleisti dalininko teises netaikomi.

34. Dalininkų įnašai Alytaus šv. Benedikto gimnazijai turi būti perduodami per 30 dienų nuo įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priimti naują dalininką arba didinti dalininkų kapitalą dienos. Praleidus šį terminą įstaiga turi teisę atsisakyti priimti dalininko įnašą.

35. Piniginės lėšos, perduodamos įstaigai kaip dalininkų įnašai, pervedamos į Alytaus šv. Benedikto gimnazijos sąskaitą.

36. Materialusis ir nematerialusis turtas, perduodamas įstaigai kaip dalininkų įnašai, perduodami pagal perdavimo ir priėmimo aktą, kurį pasirašo Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorius ir dalininko įnašą perduodantis asmuo.

37. Įstaiga turi kolegialų organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – direktorių. Kol dalininkas yra vienas, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

38. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

38.1.   keičia viešosios įstaigos įstatus;

38.2.   nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;

38.3.   skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, skiria
tarnybines nuobaudas, sprendžia materialinės atsakomybės klausimus;

38.4.   tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

38.5.   priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

38.6.   priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

38.7.   priima sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą;

38.8.   priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

38.9.   skiria ir atšaukia likvidatorių, kai Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

38.10.  nustato viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

38.11.  priima sprendimą dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ir renka auditorių ar audito įmonę;

38.12.  priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo;

38.13.  nustato privalomus uždavinius įstaigos vadovui;

38.14.  priima sprendimą dėl tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

38.15.  priima sprendimą dėl veiklos strategijos tvirtinimo;

38.16.  nustato viešosios įstaigos didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

38.17.  priima sprendimą dėl Konkurso pareigoms, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, organizavimo taisyklių tvirtinimo;

38.18.  priima sprendimą dėl viešosios įstaigos veiklos vertinimo kriterijų nustatymo;

38.19.  sprendžia kitus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

39. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Nepriklausomai nuo įnašo dydžio Alytaus miesto savivaldybės taryba turi 3 balsus, kiti dalininkai – po 1 balsą. Viešosios įstaigos Alytaus šv. Benedikto gimnazijos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininko įgalioti atstovai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

40. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi įstaigos vadovas ir dalininkai.

41. Visuotinį dalininkų susirinkimą šaukia direktorius arba dalininkų prašymu, išskyrus šių įstatų nustatytus atvejus.

42. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai direktoriui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys, tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis dalininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šiame punkte nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos.

43. Jei direktorius nepriėmė sprendimo sušaukti susirinkimą nuo šių įstatų 42 punkte nurodyto termino, visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas vieno iš dalininkų sprendimu laikantis susirinkimo šaukimo procedūrų.

44. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą.

45. Jeigu paskelbtas visuotinis dalininkų susirinkimas neįvyksta, turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis dalininkų susirinkimas.

46. Visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkę rengia direktorius arba inicijavęs dalininkas. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo.

47. Visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją.

48. Visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma dalininkų pasiūlytais klausimais. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip likus 15 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais. Siūlymai turi būti pateikiami raštu. Siūlymai gali būti pateikiami elektroniniu paštu.

49. Direktorius ir dalininkai bet kuriuo metu iki visuotinio dalininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais.

50. Jeigu visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie jos pasikeitimus dalininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu, kaip apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo.

51. Pakartotiniame visuotiniame dalininkų susirinkime galioja tik neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkė.

52. Direktorius, asmenys ar institucijos, priėmusios sprendimą sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą, pateikia informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą parengti.

53. Pranešime apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:

53.1.   susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas);

53.2.   susirinkimo darbotvarkė;

53.3.   visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai;

53.4.   įstaigos organas ar asmenys, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį dalininkų
susirinkimą.

54. Pranešimas apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatų 143 punkte nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam dalininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo dienos.

55. Jeigu visuotinis dalininkų susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį dalininkų susirinkimą dalininkams turi būti pranešta šių įstatų 54 punkte nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio visuotinio dalininkų susirinkimo dienos. Pakartotinis visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo dienos.

56. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šiuose įstatuose nustatytų terminų, jeigu visi dalininkai sutinka ir pareiškia tai raštu kiekvienas dalininkas, esant objektyvioms priežastims.

57. Apie dokumentus, patvirtinančius, kad dalininkams buvo pranešta apie visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, būtina informuoti susirinkimo pradžioje.

58. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo dalininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus bei visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką direktoriui.

59. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja dalininkai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis dalininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

60. Kiekvienas visuotinis dalininkų susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Sekretoriaus galima nerinkti, jei visuotiniame dalininkų susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 dalininkai. Pirmininkas ir sekretorius nerenkami, kai visi susirinkime dalyvaujantys dalininkai balsavo raštu. Susirinkimai turi būti protokoluojami.

61. Jeigu dalininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, praneša visuotiniam dalininkų susirinkimui savo valią „už" ar „prieš" atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Pakartotiniame visuotiniame dalininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo balsavimai raštu.

62. Balsavimas visuotiniame dalininkų susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems dalininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas dalininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria dalininkai, kuriems priklauso ne mažiau kaip 1/4 balsų šiame visuotiniame dalininkų susirinkime.

63. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau susirinkime dalyvavusių dalininkų balsų negu prieš, jeigu šie įstatai ar įstatymai nenumato didesnės daugumos.

64. Šių įstatų 38.7, 38.8 ir 38.9 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kai susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų dalininkų ir už sprendimus balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių dalininkų.

65. Visuotinis dalininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi dalininkai ir niekas neprieštarauja.

66. Įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

67. Dalininkui pareikalavus, gimnazija ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: įstatų, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, taip pat kitų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Jei dokumentuose, kurie neturi būti vieši pagal įstatymą, yra komercinė (gamybinė) paslaptis, gimnazija turi teisę pareikalauti iš dalininko pateikti jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties.

68. Atsisakymą pateikti dokumentus gimnazija turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

69. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams turi būti pateikiama neatlygintinai.

70. Įstaigai vadovauja direktorius.

71. Direktorius:

71.1.   organizuoja gimnazijos veiklą ir veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis;

71.2.   telkia gimnazijos bendruomenę valstybinei švietimo politikai, ilgalaikėms ir trumpalaikėms gimnazijos veiklos programoms įgyvendinti;

71.3.   aiškina gimnazijos bendruomenės nariams valstybinę, savivaldybės švietimo politiką, inicijuoja gimnazijos veiklos programų, projektų rengimą, organizuoja jų vykdymą;

71.4.   skiria vadybines funkcijas pavaduotojams, tvirtina jų pareigybių aprašymus, koordinuoja jų darbą, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

71.5.   organizuoja gimnazijos struktūrų veiklos planavimą, ugdymo procesą, taip pat ugdymo planų rengimą, tvirtina tvarkaraščius;

71.6.   sudaro specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės psichologinės pagalbos mokiniams teikimu;

71.7.   rūpinasi pedagoginio ir aptarnaujančio personalo kvalifikacijos tobulinimu, palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, formuoja demokratinius, bendradarbiavimu grindžiamus gimnazijos bendruomenės santykius, skatina etikos normų laikymąsi gimnazijoje;

71.8.   inicijuoja Gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių rengimą, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą gimnazijoje, jų svarstymą ir teikia jas gimnazijos tarybai pritarti;

71.9.   kartu su Gimnazijos taryba nustato mokinių elgesio vertinimą ir darbuotojų skatinimo ir nuobaudų sistemą;

71.10.  rūpinasi gimnazijos intelektualiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbų, priešgaisrine ir civiline sauga; kuria sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

71.11.  palaiko ryšius su vietos bendruomene, gimnazijos rėmėjais, švietimo valdymo institucijomis, organizacijomis, visuomene; rūpinasi mokinių tėvų švietimu; inicijuoja ir palaiko tarptautinius ryšius su įvairių šalių švietimo institucijomis; kuria ugdymui palankią sociokultūrinę aplinką, užtikrina švietimo kokybę;

71.12.  sudaro mokymo sutartis su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), atstovauja gimnazijai jas įgyvendinant;

71.13.  rengia ir informuoja gimnazijos bendruomenę ir kitas suinteresuotas institucijas apie gimnazijoje vykdomas programas, priėmimo į gimnaziją sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, gimnazijos bendruomenės tradicijas ir gimnazijos pasiekimus;

71.14.  priima ir atleidžia iš darbo pedagoginį ir aptarnaujantį personalą, skatina ir skiria drausmines nuobaudas, tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus;

71.15.  organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrą ir brandos egzaminų vyksmą, nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionaliniam egzaminų centrui;

71.16.  analizuoja ir vertina gimnazijos veiklą ir jos rezultatus, inicijuoja gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

71.17.  atlieka funkcijas, įtvirtintas gimnazijos įstatuose ir pareigybės aprašyme; atsako už visą gimnazijos veiklą;

71.18.  gimnazijos vardu sudaro ir nutraukia sandorius;

71.19.  vykdo visuotinio dalininkų susirinkimo pavestas užduotis;

71.20.  užtikrina tinkamą ugdymo proceso vyksmą, ugdymo turinio kaitą, diegia naujoves, atlieka tyrimus, darančius įtaką gimnazijos veiklos efektyvumui;

71.21.  palaiko ryšius su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, plėtoja ryšius su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais);

71.22.  visiškai atsako už teisingą jo vadovaujamos įstaigos išlaidų sąmatos vykdymą;

71.23.  atstovauja įstaigai kitose institucijose: teismuose, įvairiuose posėdžiuose, pasitarimuose, derybose arba raštu įgalioja atstovauti kitą asmenį;

71.24.  rengia įstatus ir jų pataisas, teikia Gimnazijos tarybai aprobuoti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui tvirtinti;

71.25.  rengia darbuotojų atostogų grafikus ir nustatyta tvarka juos tvirtina;

71.26.  imasi priemonių, kad laiku būtų suteikta pagalba mokiniui, kurio atžvilgiu buvo taikytas smurtas, prievarta, seksualinio ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoja atsakingas institucijas;

71.27.  nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia sutartis su tiekėjais;

71.28.  laisvai pasirenka veiklos organizavimo būdus ir formas;

71.29.  įstatymo nustatyta tvarka gali turėti pamokas;

71.30.  atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės gimnazijos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklos pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytų gimnazijos vadovo funkcijų vykdymą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose;

71.31.  tvirtina viešosios įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus.

72. Gimnazijoje sudaromos aštuonios metodinės grupės, kurioms priklauso mokytojai pagal mokomųjų dalykų sritis. Įstaigos metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai. Metodinė veikla vykdoma visuose ugdymo koncentruose, ji siejama su gimnazijos veiklos strategija, misija, vizija ir prioritetais

73. Metodinėse grupėse ir metodinėje taryboje nagrinėjami ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir įsivertinimo, strategijų įgyvendinimo klausimai, ugdymo turinio programos, derinami mokomųjų dalykų ilgalaikiai planai, mokinių ugdymosi rezultatai, diskutuojama ir konsultuojamasi dėl pedagoginių problemų sprendimo būdų ir darbo metodų. Rengiama ir įgyvendinama įvairaus pobūdžio programos, projektai, nagrinėjami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, nustatomi jos prioritetai, inicijuojama gerosios patirties sklaida, vertinama mokytojų pedagoginė veikla, teikiamos kandidatūros mokytojams paskatinti.

74. Metodinėms grupėms vadovauja metodinių grupių pirmininkai, o metodinei tarybai – direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už metodinę veiklą. Organizuojant metodinę veiklą vadovaujamasi metodinės veiklos nuostatais.

 

V. ĮSTAIGOS SAVIVALDA

 

75. Gimnazijos taryba – aukščiausia įstaigos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, telkianti mokinių, jų tėvų (ar vaiko globėjų, rūpintojų), mokytojų ir bendruomenės atstovus svarbiausiems įstaigos veiklos prioritetams, tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

76. Pagrindinis gimnazijos tarybos tikslas – gimnazijos valdymas, atsižvelgiant į vietines socialines ekonomines sąlygas, nacionalinės kultūros vertybes, mokinių, visuomenės ir Lietuvos Respublikos poreikius.

77. Gimnazijos tarybos veiklą yra prižiūri dalininkai. Jei tarybos priimami sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems įstaigos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, įstaigos dalininkai siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

78. Gimnazijos taryba atviru balsavimu renkama trejiems metams. Kasmet vietoj išvykusių ar atsistatydinusių išrenkami nauji nariai.

79. Tėvus į gimnazijos tarybą renka visuotinis tėvų susirinkimas (3 atstovus), mokytojus – mokytojų taryba (3 atstovus), antrosios ir trečiosios pakopos mokinius – gimnazijos mokinių taryba (3 atstovus), kiekvienas įstaigos dalininkas po vieną atstovą skiria savo sprendimu.

80. Taryba išrenka pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

81. Esant reikalui, taryba sudaro laikinąsias komisijas ir nustato jų funkcijas.

82. Įstaigos direktorius negali būti gimnazijos tarybos pirmininkas.

83. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

84. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiama yra Gimnazijos tarybos pirmininko nuomonė. Gimnazijos tarybos nutarimus, kurie prieštarauja įstaigos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, įstaigos direktorius arba bet kuris dalininkas prašo svarstyti iš naujo.

85. Gimnazijos taryba renkasi ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Esant reikalui, šaukiami neeiliniai tarybos posėdžiai.

86. Į posėdį gali būti kviečiami mokinių tėvai, mokiniai, mokytojai, atsižvelgiant į svarstomo klausimo turinį.

87. Gimnazijos tarybos sprendimai, atitinkantys įgaliojimus ir neprieštaraujantys įstatymams, yra privalomi įstaigos administracijai, mokytojams, kitiems darbuotojams, mokiniams ir mokinių tėvams.

88. Gimnazijos tarybos nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems bendruomenės nariams.

89. Gimnazijos taryba:

89.1.   kartu su direktoriumi atstovauja gimnazijai, gina mokinių, mokytojų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) interesus;

89.2.   nustato gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis, derina įstaigos įstatus, darbo tvarkos taisykles, gimnazijos veiklos programą, ugdymo organizavimo tvarką;

89.3.   inicijuoja šeimos ir gimnazijos bendradarbiavimą;

89.4.   aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo;

89.5.   išklauso informaciją apie mokinių ugdymo rezultatus, mokytojų ir administracijos darbą, pareiškia nuomonę vadovams atestuojantis;

89.6.   padeda sudaryti sąlygas visapusiškam mokinių ugdymui ir kūrybiniam mokytojų darbui;

89.7.   turtina gimnazijos materialinę bazę, pasitelkdama į darbą gimnazijos tėvų aktyvą, ir ieško įvairių finansavimo šaltinių;

89.8.   sprendžia sukauptų gimnazijai lėšų panaudojimą ugdymo uždaviniams spręsti, mokytojams ir mokiniams materialiai skatinti;

89.9.   imasi būtinų priemonių mokytojams ir administracijai apsaugoti nuo nepamatuoto kišimosi į jų profesinę ir pareiginę veiklą, užkerta kelią diktatui ir savarankiškumo apribojimui;

89.10.  glaudžiai bendradarbiauja su administracija, mokytojų taryba ir gimnazijoje veikiančiomis organizacijomis;

89.11.  skiria tėvų atstovus į gimnazijos mokytojų atestacijos komisiją

90. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro įstaigos vadovybė, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, pailgintos darbo dienos grupės auklėtojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, psichologas, logopedas, spec. pedagogas, socialinis pedagogas, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

91. Esant reikalui, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo problemoms aptarti šias programas vykdantys mokytojai gali sudaryti atskiras mokytojų tarybos sekcijas – pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo.

92. Mokytojų tarybos pirmininkas yra direktorius, sekcijos pirmininkas – direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Mokytojų tarybos (sekcijos) sekretorių renka tarybos nariai.

93. Į mokytojų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas ne rečiau kaip kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tuo metu dirbančių tarybos narių.

94. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

95. Mokytojų taryba:

95.1.   aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, svarsto mokinių pažangą ir pasiekimus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

95.2.   priima nutarimus dėl:

95.2.1.  mokinių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių dailės, muzikos, meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo, atsiskaitymo formų;

95.2.2.  atleistų nuo dailės, muzikos ir kūno kultūros pamokų mokinių užimtumo;

95.2.3.  dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarkos;

95.2.4.  savarankiško mokinių mokymosi;

95.2.5.  ilgalaikių projektų tematikos, trukmės, vertinimo būdų, savaitinių pamokų skyrimo darbo vadovui (prireikus ir konsultantams);

95.2.6.  mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių;

95.2.7.  pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos, integruotų dalykų, dalykų modulių programų ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra Švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo;

95.2.8.  pagilinto dalyko ir antrosios užsienio kalbos mokymo;

95.2.9.  mokinių pasiekimų mokantis tikybos, menų, kūno kultūros (choreografijos), technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo;

95.2.10.  ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių (ilgalaikio/trumpalaikio/teminio), orientuojantis į Bendrosiose programose numatytus pasiekimus;

95.2.11.  prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį;

95.2.12.  pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams ir jų ugdymo(si) formų (specialiosios ugdymo komisijos teikimu);

95.2.13.  mokinių socialinės veiklos organizavimo principų ir būdų, siejamų su mokinių, gimnazijos ir vietos bendruomenės poreikiais;

95.3.   diskutuoja dėl gimnazijos veiklos programos, aptaria ugdymo planų, bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimo ir bendrojo išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus, ugdymo programų realizavimą bei jų tobulinimą;

95.4.   analizuoja mokinių mokymosi, elgesio ir neformaliojo ugdymo klausimus;

95.5.   mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, siūlo kitą mokymosi, o sulaukusiems 16 m. – kitą mokymosi ir veiklos formą;

95.6.   aptaria mokinių sveikatos, saugos darbe, poilsio ir mitybos klausimus.

96. Gimnazijoje steigiamos mokinių savivaldos institucijos: Gimnazijos mokinių taryba, klasių mokinių komitetai.

97. Mokinių taryba – aukščiausia mokinių savivaldos institucija, kurios nuostatus tvirtina gimnazijos direktorius.

98. Atstovai į mokinių tarybą renkami klasės mokinių susirinkimuose. Į Mokinių tarybą rinkimai vyksta vadovaujantis demokratiniais rinkimų principais: visuotinumu, konkurencija, periodiškumu.

99. Mokinių taryba:

99.1.   svarsto ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo, suderinusi su įstaigos vadovybe, tvirtina svarbiausių renginių mokiniams planus;

99.2.   planuoja ir organizuoja popamokinį darbą ir laisvalaikį;

99.3.   rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu gimnazijoje;

99.4.   organizuoja socialinės rūpybos veiklą;

99.5.   inicijuoja gimnazijos laikraščio leidybą;

99.6.   organizuoja ir kontroliuoja mokinių budėjimą gimnazijoje;

99.7.   organizuoja poilsio, sporto, kultūros renginius;

99.8.   rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti, teikia siūlymus dėl Vidaus tvarkos taisyklių tobulinimo ir jų įgyvendinimo;

99.9.   svarsto mokinių elgesį, siūlo paskatinimus ir nuobaudas;

99.10.  gina mokinių teises, kurias reglamentuoja teisės aktai;

99.11.  koordinuoja klasių kolektyvų veiklą;

99.12.  rūpinasi klasių ir kabinetų materialine, estetine ir higienine būkle;

99.13.  šaukia susirinkimus ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

100.Mokinių tarybos nutarimai yra privalomi visiems mokiniams.

101. Klasėse išrenkami klasių mokinių komitetai, kuriems vadovauja klasių seniūnai

102. Gimnazijoje veikia klasių mokinių tėvų ir gimnazijos mokinių tėvų komitetai. Klasių mokinių tėvų komitetus sudaro trys nariai, o gimnazijos mokinių tėvų komitetą – klasių mokinių tėvų komitetų pirmininkai, kuriuos renka mokslo metų pradžioje klasių mokinių tėvai balsų dauguma savo susirinkime. Klasių tėvų susirinkimai organizuojami ne rečiau kaip du kartus per pusmetį.

103. Klasių tėvų komitetai:

103.1.  kartu su klasių vadovais planuoja klasės tėvų susirinkimus;

103.2.  padeda klasių vadovams spręsti iškilusias organizacines ir ugdymo problemas.

104. Gimnazijos vadovybei ar Mokytojų tarybai nutarus, gali būti organizuojamas gimnazijos mokinių tėvų komiteto posėdis ar visuotiniai tėvų susirinkimai.

105. Veiklos klausimus, kurių svarstymas nėra Gimnazijos tarybos ir Mokytojų tarybos funkcijos, svarsto ir sprendimus priima Direkcinė taryba.

106. Direkcinę tarybą sudaro direktorius ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

107. Į direkcinės tarybos pasitarimus gali būti kviečiami ir kiti gimnazijos bendruomenės nariai.

 

VI. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

 

108. Įstaigos direktorius skiriamas konkurso būdu neterminuotam laikotarpiui ir iš pareigų atšaukiamas visuotinio dalininkų susirinkimo 2/3 visų dalininkų balsų. Kandidatai turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

109. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu sudaro darbo sutartį su įstaigos direktoriumi, ją keičia ir nutraukia, tvirtina direktoriaus pareigybės aprašymą, sprendžia įstaigos direktoriaus atostogų, pavadavimo, komandiruočių skyrimo klausimus, skatina už gerą darbą, skiria nuobaudas.

110. Direktorius teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia visus įstaigos darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus. Direktorius turi teisę į vieno iš darbuotojų pareigybės aprašymą įrašyti nuostatą, kad jis laikinai eina direktoriaus pareigas, kai darbe nėra direktoriaus.

111. Įstaigos vadovų, direktoriaus pavaduotojų, mokytojų ir kitų pedagoginės psichologinės pagalbos funkcijas vykdančių darbuotojų pareiginės algos kriterijai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais. Konkretų darbuotojų darbo užmokestį nustato direktorius.

112. Darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai.

113. Įstaigos vadovai ir mokytojai atestuojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

114. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas vyksta pagal Gimnazijos veiklos planą (Gimnazijos metodinės veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo (DKKT) planas), mokytojų atestaciją vykdo Gimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisija.

115. Įstaigos vadovų atestacija vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

VII. ĮSTAIGOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR ĮSTAIGOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

116. Įstaigos turtą sudaro dalininkų (savininko) arba rėmėjų jai perduotas turtas įstatuose nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įgytas turtas.

117. Įstaigai gali būti perduotas turtas neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais, patikėjimo teise ar kaip investicija. Įstaiga valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais ir naudoja šiuose įstatuose nustatytiems veiklos tikslams.

118. Įstaiga gali parduoti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą tik įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.

119. Gimnazijos bendruomenės nariai gali naudotis gimnazijos patalpomis ir kitu turtu neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

120. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos dalininkų kapitalą. Dalininkų įnašai nurodomi įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įnašai įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis turtas. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais. Įstaiga, pardavusi jos veiklai nereikalingas vertybes, gaunamas pajamas naudoja visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytoms veiklos kryptims.

121. Lėšos, iš kurių buvo suformuotas dalininkų kapitalas, naudojamas pagrindinei veiklai ir jos tikslams pasiekti.

122. Įstaigos lėšų šaltiniai gali būti:

122.1.  dalininkų (savininko) skiriamos lėšos, rėmėjų perduotas turtas bei lėšos;

122.2.  pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus ar kitą nustatytą šiuose įstatuose veiklą;

122.3.  valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai;

122.4.  Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

122.5.  lėšos, gautos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

122.6.  kitos teisėtai įgytos lėšos.

123. Įstaigos lėšos (finansiniai ištekliai) sudaromos iš vidinių ir išorinių šaltinių.

124. Vidiniai finansavimo šaltiniai gali būti pajamos iš ūkinės veiklos, amortizaciniai atskaitymai ir pelnas iš komercinės-ūkinės veiklos, lėšos, gautos pardavus ilgalaikį turtą. Amortizacinius atskaitymus įstaiga gali naudoti tik pagrindinių priemonių fiziniam ir moraliniam nusidėvėjimui atkurti.

125. Išoriniai finansavimo šaltiniai gali būti valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai, Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai, lėšos, gautos kaip parama, dovana, taip pat pagal testamentą.

126. Lėšos, gautos iš vidinių finansavimo šaltinių, direktoriaus sprendimu naudojamas įstaigos veiklai plėtoti.

127. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos valstybės ar savivaldybės biudžeto bei įvairių fondų, turi būti sudaryta išlaidų sąmata ir šios lėšos laikomos atskiroje sąskaitoje.

128. Lėšoms, gaunamoms iš kitų išorinių šaltinių, panaudoti išlaidų sąmatos sudaromos, jei to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai. Paramos bei pagal testamentą gautos lėšos naudojamos paramos teikėjo fizinio ar juridinio asmens arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai ir laikomos atskiroje lėšų sąskaitoje.

129. Įstaiga organizuoja bei tvarko buhalterinę apskaitą ir sudaro finansinių ataskaitų rinkinį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais.

130. Įstaigoje gali būti sudaromi rezervai iš pelno, gauto iš ūkinės komercinės veiklos, susietos su įstaigos įstatuose numatytais tikslais, taip pat perkainojimo rezervas. Rezervai sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami įstaigos nuostoliai.

131. Įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik įstaigos veiklai ir jos tikslams siekti, samdomų darbuotojų darbo užmokesčiui ir įstaigos ūkinėms išlaidoms padengti.

132. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik įstaigos įstatuose nustatytiems įstaigos veiklos tikslams siekti. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams (savininkui), įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

133. Ugdymo stebėseną įstaiga vykdo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

134. Įstaigos ugdymo veiklos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklos vadybinės ir pedagoginės veiklos išorinio audito metodiką vykdo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistai.

135. Valstybinę ugdymo veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

136. Mokytojų darbą stebėti turi teisę Gimnazijos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisija bei šiuose įstatuose nurodyti asmenys. Kiti asmenys stebėti mokytojų darbą gali tik gavę įstaigos direktoriaus sutikimą.

137. Įstaigos veiklą prižiūrinčios institucijos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie gimnazijos atliekamo ugdymo kokybę.

138. Įstaigos ūkinės-finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybės kontrolė ir Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

139. Informacija apie įstaigos veiklą visuomenei yra teikiama įstaigos buveinėje bei interneto svetainėje (www.benediktas.org) ir skelbiama dienraštyje „Lietuvos rytas“.

140. Visi rašytiniai pranešimai dalininkams, numatyti įstatymuose ir šiuose įstatuose, laikomi tinkamai įteiktais, jeigu jie išsiunčiami registruotu laišku įstaigos finansiniuose, steigimo dokumentuose ar dalininkų raštu nurodytu adresu arba perduodami dalininkui pasirašytinai.

141. Pranešimai taip pat gali būti dalininkams išsiunčiami faksu, elektroniniu paštu.

142. Dalininkas privalo raštu informuoti apie adreso pakeitimus.

143. Šiuose įstatuose ir įstatymuose numatyti vieši pranešimai ir skelbimai skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir gimnazijos interneto svetainėje.

144. Pakeistus gimnazijos įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti įstatus, įgaliotas asmuo.

145. Gimnazijos įstatai keičiami ir papildomi, pasikeitus įstatų reikalavimams, vadovo, Gimnazijos tarybos ir steigėjų (dalininkų) iniciatyva. Naujos redakcijos įstatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

146. Gimnazija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programą, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kriterijais. Steigėjai (dalininkai) privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus įsipareigojimus mokiniams.

147. Įstaiga turi teisę steigti savo filialus ar atstovybes Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyje, priklausančioje Europos Sąjungai, visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.

148. Filialų (atstovybių) nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas.

149. Filialų (atstovybių) veikla nutraukiama visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu.

___________________

 

 

 

SUDERINTA

Gimnazijos tarybos

2014 m. sausio 29 d.

posėdžio protokoliniu nutarimu

(protokolo Nr. 1