Topolių g. 19A
LT-63331 Alytus

Lietuviška knyga atgimė šimtmečio šviesoje

|
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Vertinimas 5.00 (1 Balsas)

Apie gimtąją kalbą ir lietuviškas knygas, jų įtaką asmens tautinės tapatybės formavimuisi antradienį kalbėta Šv. Benedikto gimnazijos muziejuje vykusiame parodos „Knyga šimtmečio šviesoje“ atidaryme. Paroda yra skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Lietuvių kalbos dienoms, čia eksponuojamos knygos išleistos nuo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metų iki Atgimimo laikotarpio.

Ekspoziciją parengusi gimnazijos bibliotekos vedėja Astra Matažinskienė,  pristatydama parodą, akcentavo, kad knygos yra tautos vertybė: jos padedama pažinti savo kraštą, jo istoriją, papročius, tradicijas, žmones. Jai pritarė ir parodos atidaryme dalyvavęs LR Seimo narys Robertas Šarknickas.

 

Gimnazijos direktorė Loreta Šernienė kalbėjo apie knygos įtaką mokinio asmenybės formavimuisi, o buvęs gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila perskaitė straipsnį iš elementoriaus „Saulutė“, kurį jis išmoko atmintinai „paskaityti“ mokydamasis pirmoje klasėje.

Parodos atidaryme taip pat dalyvavo Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, Anzelmo Matučio muziejaus vedėja Vilmantė Petrusevičienė, Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė, jos pavaduotoja  Lina Kamorūnaitė, Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Darius Vasiliauskas, buvęs gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, Alytaus miesto garbės pilietis Vytautas Mockevičius, padovanojęs gimnazijos bibliotekai nemažai vertingų leidinių iš savo asmeninės bibliotekos, gimnazijos mokytojai ir mokinių atstovai.

Nuo vasario 15 dienos gimnazijos muziejuje mokiniams vedami edukaciniai užsiėmimai, kurių metu pristatomas lietuviškos knygos kelias, nueitas per šimtą metų. Mokiniai gali pavartyti ir paskaityti muziejaus eksponatus, susipažinti su vadovėliais, iš kurių mokėsi jų seneliai ir tėvai. Plunksna, tiesa, ne žąsies, parašyti palinkėjimą Lietuvai šimtmečio proga.

Pravėrus gimnazijos muziejaus duris ir pažvelgus į ekspoziciniuose stenduose išdėstytas knygas ausyse nuskamba pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmo“, žodžiai: „Broliai, seserys, imkiet mane ir skaitykiet“, kviečiantys nuo šiuolaikinių technologijų pavargusį lankytoją, tiek mokinį, tiek mokytoją, paimti į rankas popierinę knygą.

 „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę“, – XVI amžiaus pabaigoje, kreipdamasis į Lietuvos bajorus ir dvasininkus, kurie pagal tuometinę tautos sampratą ir sudarė lietuvių tautą, „Postilės“ „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ rašė Mikalojus Daukša. Tai buvo tik antroji lietuviška knyga LDK. Praėjo daugiau kaip pusė tūkstančio metų, o atrodo, kad šie žodžiai skirti mums, gyvenantiems XXI amžiuje ir švenčiantiems savo valstybės atkūrimo 100-ąsias metines. 

Lietuvių k. mokytoja metodininkė Irena Leščinskienė