Topolių 19a
Alytus, LT-63331

Kur nuveda tikslieji mokslai ... (Gimnazijos 20-mečio belaukiant, arba retrospektyvinis pasižvalgymas po buvusių mokinių gyvenimus...)

|
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Vertinimas 4.03 (16 Balsai(-ų))

Žmogaus gyvenime svarbūs keli etapai, vienas iš jų mokykla, kurioje iš mažo vaiko gali užaugti didis žmogus. Praėjus dvidešimčiai Alytaus šv. Benedikto gimnazijos veiklos metų norisi pažvelgti, kokį derlių užaugino mūsų pasėti grūdai. Džiaugiamės, kad maži mokinukai pilkomis uniformomis išaugo sumaniais, kūrybiškais žmonėmis. Dalijamės jų mintimis ir linkime sėkmės.

 

Lukas Diržys

Mokyklą baigiau jau prieš 5 metus, tačiau laiką joje vis dar puikiai atsimenu. Įdomu tai, jog mokyklą atsimenu ne kaip bjaurią mokymo instituciją, o kaip vietą, kurioje sutikau daug nuostabių žmonių, bendravau su daugybe linksmų (net ir pavaduojančių) mokytojų) ir iškrėsčiau begales išdaigų, dėl kurių, panašu, mokytojai mane gerai atsimena. Žinoma, prasidėjus paskutiniesiems metams teko surimtėti ir pagalvoti apie tolesnius planus. Svajonių buvo daug ir įvairių. Kažkada maniau, kad tikrai tęsiu mokslus viename iš Lietuvos universitetų, tačiau laikui bėgant supratau, kad vertėtų pabandyti siekti daugiau - išvažiuoti mokytis į puikų užsienio šalies universitetą, pažinti kitą kultūra, išmokti kitą kalbą...

Ir štai – šiemet gavau informatikos magistro studijų diplomą Edinburgo universitete, Škotijoje. Tai buvo dar vienas gyvenimo laikotarpis, kurį neabejotinai prisiminsiu visą gyvenimą. Studijų metais ne tik mokiaus, bet ir dirbau, praktikavausi mane dominančia sritimi užsiimančiose kompanijose. Būdamas čia, išmokau, pažinau ir atradau daug naujų dalykų, kurių dauguma nėra parašyti vadovėliuose, bet išmokstami savarankiško gyvenimo ir asmeninio mąstymo dėka. Tai man neabejotinai padės besirenkant tolesnį gyvenimo kelią.

Džiugu, kad mokykla, kurioje buvo praleista 12 metų, vis dar puikiai gyvuoja ir šiais metais švenčia savo 20-metį. Norisi tikėtis, jog niekas joje nepasikeitė, mokytojai vis dar tokie pat linksmi, o mokiniai tokie pat padūkę bei laisvi. Mokinių laisvumas įvedus elektronines korteles kelia šiokias tokias abejones, bet aš esu tikras, kad mokyklos direktorius vis dar toks pats geras ir labai nepyks, jei „netyčia“ kas nors pramiegos pamoką. Džiugu dar ir dėl to, jog mokykloje netrūksta naujų iniciatyvų. Viena jų - Jaunųjų matematikų mokykla. Linkiu jai kuo didesnės matematika ir jos praktiniais pritaikymo būdais susidomėjusios mokinių bendruomenės!

P.S. Įteikdamas brandos atestatą, direktorius pažadėjo mane priimti dirbti informacinių technologijų mokytoju. Ką gali žinoti, gal vieną dieną aš ir vėl čia sugrįšiu.


Evelina Kvedaravičiūtė

Svajonės apie karjerą mokantis mokykloje atrodė tokios tolimos, visi laukėme, kad kuo greičiau žengtume į tą nepaprastą suaugusiųjų pasaulį: paliktume tėvų namus, baigtume universitetą, koptume karjeros laiptais ir sukurtume savo šeimas. Augome ir tobulėjome kartu su mūsų jauna ir ambicinga mokykla, kuri buvo ir yra nepaprasta ne tik dėl to, kad veda savo auklėtinius krikščionišku keliu, bet ir mokinių pasiekimais. Aš visada išdidžiai dėvėjau mūsų gimnazijos uniformą, ją iki šiol saugau drabužių spintoje. Ji nedarė mūsų visų vienodais, bet leido didžiuotis, kad priklausome išskirtinei mūsų mokyklos bendruomenei.

   Dar besimokant gimnazijoje teko laimėti ne vieną matematikos, informacinių technologijų, istorijos konkursą ar olimpiadą, sporto varžybas tiek mieste, tiek respublikoje, todėl svajonę studijuoti ekonomiką įgyvendinti nebuvo sunku, nors tuo metu tai buvo pati populiariausia ir didžiausią konkursą turėjusi studijų programa Vilniaus universitete. Dar ankstyvoje vaikystėje mokytis norėjau tik geriausioje mokykloje mieste, Universitete tai pat visada siekiau būti tarp geriausių, todėl, atėjus metui rinktis specializaciją, pasirinkau geriausių rezultatų reikalavusią – ekonominę analizę ir planavimą. Mokymasis su pačiais gabiausiais studentais vertė nuolatos daug ir negailint savęs dirbti, leido susipažinti su nepaprastais, protingais ir talentingais žmonėmis. Visada, net sunkiausiomis naktimis prieš egzaminą, vadovavausi nuostata, išgirsta iš biologijos mokytojos: pirma padaryk tai, kas yra būtina, tada, ką gali padaryti dabar, ir net nepajusi, kai padarysi tai, kas neįmanoma. Taip vienas tikslas vijo kitą ir net nekilo abejonių, kad tęsiu studijas magistrantūroje.  

     Vos baigus bakalauro studijas darbo ieškoti neteko. Tuoj pat gavau pasiūlymą dirbti tarptautinės bendrovės turto valdymo padalinyje. Teko ne tik išmokti norvegų kalbą, bet vienu metu dirbti finansų analitike ir studijuoti ekonominę politiką magistrantūroje. Antrosios pakopos studijų metu gyvenimo, darbo, studijų ir mokslinės veiklos tempas buvo neįtikėtinas. Ne vienas kolega nebaigė studijų, bet tie, kurie likome, tikriausiai išgyvenome įsimintiniausius metus. Ta diena, kai Šv. Jonų bažnyčioje atsiėmiau antrąjį savo aukštojo mokslo diplomą, buvo viena laimingiausių gyvenime. Į universitetą dar tikrai sugrįšiu, bet dabar atėjo metas panaudoti sukauptas žinias, todėl prieš keletą mėnesių, pailsėjusi po studijų, pradėjau savo verslą - Vilniuje atidariau vaikų žaidimų kambarį „Čiauškutės”. Taigi šiandien ne tik dirbu mėgstamą darbą, kuriame kasdien susiduriu su iššūkiais ir naujomis galimybėmis, bet ir vadovauju pirmam, bet tikrai ne paskutiniam nuosavam verslui.

Taigi visos svajonės tikrai yra įgyvendinamos, įdėję pakankamai darbo galime pasiekti viską, ko trokštame. Visiems mūsų mokyklos ugdytiniams linkiu nenustoti tobulėti ir dirbti siekiant savo svajonių įgyvendinimo. Taip pat linkiu sukurti dideles ir krikščioniškas šeimas, kurios kurs ir tobulins mūsų jauną valstybę ateityje. Linkiu, kad mūsų gimnazijos mokiniai, su tėveliais žengę pro mokyklos duris, patys atvestų čia savo atžalas. Taip pat laukiu visų „Čiauškutėse”! Sėkmės! Kurkime tokią Lietuvą, kad visa, kas reikalinga, rastume čia. Linkiu visiems nesiblaškyti, o kasdien dirbti ir tobulėti.


Dalia Pacevičiūtė

Kad būsiu gydytoja, supratau dar mokydamasi septintoje klasėje. Esu labai dėkinga tuo metu mokykloje dirbusiai mokytojai R. Remeikienei, kurios dėka gamtos mokslai ir prikaustė didžiausią mano dėmesį. Visapusiško tėvų ir mokytojų palaikymo dėka dėl savo sprendimo niekad nedvejojau ir štai - jau beveik mėnuo, kaip esu kuo tikriausia pirmus metus medicinos rezidentūros studijas kremtanti gydytoja.

Daugeliui medicinos mokslai asocijuojasi su be galo ilgomis studijomis, tačiau mano Vilniaus universitete praleisti šešeri metai buvo tokie turiningi, kad laikas prabėgo nepastebimai. Per mokslo metus semdavausi žinias universiteto suole, o vasaras skirdavau praktikai Santariškių universitetinėse klinikose. Pamaniusi, kad galbūt profesinis tobulėjimas gali būti suderinamas su aistra keliauti, 2015-ųjų metų vasarą leidausi į vieną didžiausių savo gyvenimo nuotykių – savanorišką praktiką Filipinuose, Davao mieste. Du ten praleistus mėnesius dirbau organizacijoje ,,Maharlika Charity Foundation“. Organizacija buvo įsteigta turint kilnų tikslą - atlikti operacijas nepasiturintiems Davao miesto gyventojams. Tačiau jau pačioje savo gyvavimo pradžioje gydytojo B. Valdez dėka buvo pradėtos organizuoti medicininės misijos – kelionės į pavojingas, vargingas ir karinių neramumų alinamas Filipinų teritorijas. Misijų metu chirurgų, anesteziologų ir kitų medicinos darbuotojų komanda atlieka veido rekonstrukcines operacijas minėtuose regionuose gyvenantiems vaikams, turintiems veido defektų ar kitų sužalojimų. Labai džiaugiuosi, jog ir aš turėjau galimybę prisijungti prie vienos tokios misijos. Ši kelionė ir visos joje patirtos emocijos buvo įrodymas man pačiai, jog pasirinkau teisingą gyvenimo kelią, tai buvo ir stiprus stimulas toliau siekti išsilavinimo.

Visiems Šv. Benedikto gimnazijos moksleiviams norėčiau palinkėti siekti savo svajonių ir nepamiršti, kad šiame gyvenime limitai yra būtent tokie, kokius sau apsibrėžiame patys.

Ir svarbiausia, nepamirškite – jūs mokotės geriausioje Alytaus miesto mokykloje!


Tautvydas Petkus

Svajonės kuo tapti keitėsi - norėjau tapti dailininku, veterinaru, ekonomistu, aplinkosaugininku, programuotoju.

Mokykloje nebuvau labai aktyvus ir visuomeniškas žmogus – pernelyg aktyviai nedalyvavau būreliuose, visuomeninėse organizacijose, nesavanoriavau. Tačiau viskas pasikeitė įstojus į universitetą. Kadangi akademinė institucija turėjo ypač stiprią studentų organizaciją, greitai įsijungiau į šią veiklą ir tapau vienu iš aktyviausių studentų atstovybės narių.

Šiuo metu esu programuotojas vienoje didžiausių lietuviškų IT srities įmonių. Esu dėkingas mokyklai, kurioje pavyko atrasti savo talentą. Turbūt, jeigu nebūčiau pasirinkęs programavimo kurso gimnazijoje, nedirbčiau man ypač malonaus darbo. Šiuo metu derinu antrosios pakopos studijas su darbu.

Nebijokite būti atviri mokinių idėjoms. Mokydamasis universitete supratau, jog geriausias idėjos gimsta laisvoje aplinkoje, kuri vietoj to, jog ribotų studentus ir įvestų griežtas taisykles, atvirkščiai – duoda žalią šviesą bet kokiai jų idėjai. Visa tai įmanoma dėl sukurtos atitinkamos aplinkos, kurioje gali steigtis klubai. To pagrindas – dedikuotos patalpos, kurias patys mokiniai/studentai/klubo nariai įrenginėja, kurias patys ir tvarkosi. Linkiu, jog mokykla turėtų būtent mokiniams dedikuotą patalpą, kurioje jie patys mokintųsi kurti bendruomenę.

 

 

 Gintaras Jusas

Šv. Benedikto gimnaziją baigiau 2011 metais, kartu su tikrai šaunia 9-ąja gimnazijos laida. Baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Studijų metais teko prisijungti prie ESN Vilnius University (Erasmus Social Network) organizacijos veiklos, kuri buvo atsakinga už mainų programų studentų integraciją į Vilniaus universiteto bendruomenę bei visuomenę. Turėjau garbės tapti organizacijos viceprezidentu. Studijų metais taip pat pats išbandžiau Erasmus mainų programą ir vieną semestrą buvau išvykęs mokytis į Jungtinę Karalystę. 

2015 metų vasarą įgijau ekonomikos bakalauro laipsnį ir tų pačių metų vasaros pabaigoje įsidarbinau didžiausioje Baltijos šalyse audito, apskaitos ir verslo konsultavimo įmonėje EY Lithuania (Ernst & Young), kurioje šiuo metu dirbu apskaitos ir mokesčių skyriuje.

O gimnazijai 20-mečio proga norėčiau palinkėti ir toliau ugdyti tokį šaunų ir visapusišką jaunimą, puoselėti svarbiausias vertybes, niekada nepritrūkti noro tobulėti ir visų svarbiausia būti vieninga bendruomene bei viena darnia, didele šeima. Su 20-mečiu!!! Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę mokytis Šv. Benedikto gimnazijoje, susirasti puikių draugų, pažinti tiek daug talentingų ir nuoširdžių mokytojų, augti ir tobulėti kartu su mokykla. Sėkmės!

 

 


Martynas Petuška

 

Kiek save pamenu, visada buvau gana konkurencingas, visoje savo veikloje siekiantis tobulumo. Būtent todėl nuo pat mažumės reguliariai ir be perstojo lankiau įvairius sporto būrelius, kol galiausiai apsistojau ties tinkliniu, kuris iki šiol svarbi mano gyvenimo dalis. Tačiau bėgant metams, ypač žengiant į gimnazijos klases, atsirado karjeros ir tolesnio gyvenimo tikslai, o su jais ir tuo metu aktualios idėjos, atitinkami planai, kaip tuos tikslus įgyvendinti. Dar dešimtoje klasėje, nusprendęs studijuoti ekonomiką Didžiojoje Britanijoje, pradėjau savo laiką taip skirstyti, kad savo tikslą galėčiau kaip galima geriau įgyvendinti. Turėdamas konkretų užsibrėžtą tikslą ir žinodamas, kokia svarbi yra užklasinė veikla norint studijuoti Didžiojoje Britanijoje, pradėjau ne tik papildomai mokytis anglų kalbos, bet ir aktyviau dalyvauti popamokinėje veikloje. Vaidinau kalėdiniuose spektakliuose, dalyvavau įvairiausiose viktorinose, siekdamas įtvirtinti savo anglų kalbos žinias buvau išvykęs į Švediją (dalyvavau projekte „Mūsų draugai Švedijoje“), retkarčiais padėdavau organizuoti renginius gimnazijoje. Kasmet dalyvaudavau įvairiose olimpiadose, kas vėliau, stojant į universitetą, itin pravertė rašant motyvacinį laišką. Visa tai bei dalyvavimas Alytaus Liberalaus Jaunimo bei keleto kitų organizacijų veikloje atsipirko su kaupu - padėjo man subręsti kaip asmenybei ir suprasti, kokios vertybės yra svarbios gyvenime...

III klasėje pradėjau domėtis, kur stoti, ir ruoštis artėjančiam IELTS testui. Kadangi neturėjau kantrybės laukti, kol bendraklasiai įsisavins einamas temas pamokose, jas išmokdavau savarankiškai, o likusį laiką pamokose skirdavau kitų dalykų namų darbams. Vien dėl to neturėjau jokio poreikio neštis nei namų darbų užduočių, nei vadovėlių namo, kas sutaupydavo neapsakomai daug laiko kitai veiklai. Egzaminai, kaip ir pačios pamokos, praėjo gana nuobodžiai, neprireikė nei papildomo pasiruošimo, nei streso – tiesiog atėjo ir praėjo, kaip ir bet kuri eiline pamoka. Tiesa IELTS testas kėlė šiek tiek nerimo, tačiau gavęs rezultatus supratau, kad nerimauti nebuvo ko – išlaikiau beveik nepriekaištingai! Sulaukęs egzaminų rezultatų, pradėjau svarstyti, kurio universiteto pasiūlymą priimti, ir galiausiai nusprendžiau vykti į University of Essex.

Turiu pripažinti, kad pirmosios kelios savaites buvo gana įtemptos. Reikėjo ir patalynę nusipirkti, ir darbo ieškotis, ir atitinkamus modulius susirinkti... O viskas nauja, žmones svetimi - nei paklausi, nei pagalbos paprašysi... Būtent tada supratau, koks aš visgi esu laimingas, kad tėvai nuo pat mažumės skatino mane būti savarankišku. Netrukus pripratau prie naujo gyvenimo ritmo ir viskas vėl tapo paprasta ir lengva – kaip mokykloje. Kadangi visada į iškilusias problemas žiūrėdavau kaip į iššūkius, su sunkumais dorotis buvau įpratęs, tai itin padėjo įsikuriant naujoje aplinkoje. O sunkumų buvo daug... Darbo paieškos gana ilgai buvo nesėkmingos, nors ir dirbau vasaromis Lietuvoje nuo 16 metų, tad teko prašyti tėvų pagalbos. Niekada nemėgau sėdėti kam nors ant sprando, todėl nuolatinis pinigų ėmimas iš tėvų kėlė gana daug nereikalingo streso, tačiau ir skatino mane nenuleisti rankų. Galiausiai metų pabaigoje įsidarbinau ir tapau savarankiškas. Kadangi nesu pratęs išlaidauti, laikui bėgant gana daug sutaupiau, kas leido studijų metu ir pakeliauti, susiformuoti naują požiūrį į pasaulį. Antraisiais studijų metais, būdamas universiteto komandos kapitonu, gavau pasiūlymą lankyti tinklinio trenerio kursus ir tapau komandos treneriu. Taip pat buvau daugelio universiteto bendruomenių narys.  

Laikas ėjo ir net nepastebėjau, kaip greitai pralėkė treji metai, rankose laikiau bakalauro diplomą. Netrukus gavau darbo pasiūlymą Londone, tačiau šiek tiek pasvarstęs nusprendžiau, jog visgi per daug pradėjau ilgėtis programavimo, pamėgto dar mokyklos laikais. Juolab kad ir studijų metais retkarčiais prisidėdavau prie draugų kuriamų programų. Šansų gauti vietą buvo mažai, žinant, jog mano turimas bakalauro diplomas yra gana tolimas šiai sričiai, tačiau aš tai priėmiau kaip dar vieną iššūkį ir ilgai nelaukęs užpildžiau visas reikiamas formas dėl stojimo į magistrantūros programavimo studijas. Netrukus gavau atsakymą iš universiteto – priėmė! Vėl pasijutau kaip dvyliktokas, gavęs studijų vietą universitete. Negalėjau nustygti vietoje - net ir dabar, telikus porai savaičių iki studijų pradžios, negaliu nustoti skaičiavęs dienų iki naujų iššūkių pradžios!

Peržvelgęs savo gyvenimo metus nuo pirmosios pamokos mokykloje iki bakalauro diplomo įteikimo ceremonijos supratau, kaip visi mažyčiai dalykai gyvenime formuoja ne tik žmogaus pasaulio supratimą, bet ir pačią asmenybę. Tad norėčiau padėkoti mokyklai ir mokytojams ne tik už supratingumą pamokų metu, patarimus bei atsakymus į visus kilusius klausimus tiek per pertraukas, tiek po pamokų, bet ir už suteiktas galimybes atsiskleisti popamokinėje veikloje. O dabartinius moksleivius, ypač gimnazistus, norėčiau paskatinti būti aktyviais - tai atsipirks ateityje, net jeigu dabar tai gali atrodyti beprasmiška. Būkite ryžtingi, žingeidūs ir svarbiausia – optimistai! Visada gyvenime turėkite tikslų ir jų siekite. Kuo anksčiau juos susikursite, tuo greičiau juos ir pasieksite. Niekada nėra per anksti galvoti apie savo ateitį ir žengti jos link.


Rūta Gegužytė

Mokykloje mano pasaulio suvokimas buvo gana ribotas, žinojau, kad noriu studijuoti biomedicinos mokslus, tačiau tolesnio savo gyvenimo nelabai išsivaizdavau. Gyvenimas po mokyklos prasidėjo gana daug darbo reikalaujančiomis odontologijos studijomis ir kita studentiška veikla visuomeninėse organizacijose. Per pastaruosius šešerius metus save teko išbandyti daugelyje įvairių sričių: pradedant praktine ir moksline veikla odontologijos srityje Lietuvoje ir už jos ribų, baigiant darbu jėgos aitvarų sporto ir banglenčių mokykloje JAV. Šiuo metu dirbu odontologe, tęsiu Endodontologijos rezidentūros studijas ir jau pati turiu galimybę dėstyti studentams Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Alytaus šv. Benedikto gimnazijai linkiu gyvuoti dar daug metų! Linkiu ir toliau sugebėti kartais išlikti nepopuliaria, nes naudingi sprendimai dažnai būna sunkūs. Net jeigu neprireiks panaudoti dalies mokykloje gautų žinių, tai disciplinos ir gebėjimo mokytis išmokti reikia. Taip pat mokyklai noriu palinkėti šiek tiek daugiau pasitikėjimo mokiniais, na, o pastariesiems – naudotis galimybėmis ir keliauti! Tai geriausia gyvenimo mokykla, tik pamatę kitas šalis galime įvertinti savo padėtį šiuolaikiniame pasaulyje.

Alytaus šv. Benedikto gimnazijai esu labai dėkinga už tai, kad išmokė disciplinos, suformavo gebėjimą žvelgti į pasaulį plačiai ir už išmokymą mokytis. III ir IV klasėse buvo ypač smagu. Nors ir reikėjo mokytis, tačiau visi jau buvome pakankamai savarankiški, jautėmės suaugę ir gerai leidome laiką. Be tikrai puikaus išsilavinimo ir pasiruošimo tolesnėms studijoms mokykloje sutikau ir vienus geriausių savo draugų. Su daugeliu vis dar esame pakankamai artimi, juk tai žmonės, kuriuos pažįstu didžiąją dalį savo gyvenimo! AČIŪ!


Karolis Vrubliauskas

Nors mokslai sekėsi neblogai, teko dalyvauti matematikos, informacinių technologijų, fizikos olimpiadose, kaip ir dažnas abiturientas mokykloje niekada nežinojau, ką norėčiau veikti gyvenime. Studijas pasirinkau pagal tai, ką gebėjau daryti gerai, taigi stojau į Finansų informatiką VU Kauno humanitariniame fakultete. Šią specialybę baigiau su pagyrimu, tačiau savęs ieškojimas nesibaigė, galiausiai po bakalauro studijų apsistojau Vilniuje, pasirinkau šiek tiek kitokios pakraipos darbą. Dabar kuriu karjerą kaip projektų vadovas IT įmonėje CSC, esu Strateginio Informacinių Sistemų Valdymo programos VU Ekonomikos fakulteto magistrantas. Džiaugiuosi kad tiek bakalauro, tiek magistro studijų metu pavyko pasinaudoti Erasmus mainų programos galimybėmis. Buvau išvykęs į studijas Italijoje ir Danijoje, abejos truko po 5 mėnesius, italų kalbą mokausi iki šiol. Manau, kad gyvenime neužtena vien tik gero darbo, studijų ar kelionių. Gera kurti ryšius su bendraminčiais, įsitraukti į bendruomenių veiklą, ieškoti gyvenime prasmės ir dvasingumo – dėl to dalyvauju Ateitininkų federacijos – katalikiškos jaunimo organizacijos - veikloje. Čia išmokau begalę dalykų: dalyvavau renginiuose kaip moksleivių grupelės vadovas, prisidėjau organizuodamas renginių programas, pramogas. Buvimas su ateitininkais sunkiai apibūdinamas, turbūt tai galima būtų pavadinti „prasminga būtimi“ – tai gyvenimo įprasminimas, jausmas, kad esi būtent ten, kur turėtum būti.

Esu dėkingas Šv. Benedikto gimnazijai už katalikiškumą – mes esame tikintys ir galime tuo didžiuotis! Kviečiu skatinti ir moksleivių asmenybėse dygstančius talentus – padėkite jaunimui atrasti save.


Justina Pupkaitė

Ketvirtoje ar penktoje klasėje svajojau tyrinėti dinozaurus. Devintoje ir dešimtoje klasėje svajojau studijuoti genetiką ir sukurti naujus vaistus vėžiui gydyti. Svajojau keliauti. Galiausiai man net nebuvo taip svarbu, ką tyrinėti, nes pasaulis pilnas neatsakytų klausimų, neišspręstų problemų, ir jie visi tokie įdomūs ir svarbūs, kad negalėjau pasirinkti. Todėl nutariau studijuoti biofiziką Vilniaus universitete, kur galėčiau susipažinti su įvairiomis sritimis ir rasti įdomiausią. Trečiame bakalauro studijų kurse laimėjau Lietuvos mokslų tarybos organizuojamos Studentų Mokslinės Praktikos vietą ir pradėjau dirbti Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų ir Nanoinžinerijos skyriuose. Pradinis nedidelis praktikos projektas išsiplėtojo ir tai buvo mano darbas trejus metus. Šio projekto rezultatai buvo pristatyti 3 konferencijose Lietuvoje ir 2 konferencijose užsienyje, šiuo metu ruošiame mokslinį straipsnį. Kadangi Nanoinžinerijos skyrius bendradarbiauja su Linkopingo universiteto (Švedija) Regeneratyvinės Medicinos Centru, gavau galimybę dalį savo darbo atlikti ten. Ši patirtis atvėrė duris studijuoti doktorantūrą Linkopingo Universitete ir šiuo metu studijuoju ląstelės ir molekulinės medicinos mokslų dvigubos doktorantūros programoje Otavos universitete (Kanada) ir Linkopingo universitete. Pirmuosius savo darbo rezultatus šią vasarą pristatysiu Tarptautinės biologinių audinių inžierijos ir regeneratyvinės medicinos draugijos (TERMIS) konferencijoje, prie kurios organizavimo taip pat prisidedu. Dalyvauju Kanados mokslo populiarinimo organizacijos Let‘s Talk Science (Pakalbėkim apie mokslą) veikloje. Ši organizacija rengia gamtos pažinimo, biologijos, chemijos, fizikos užsiėmimus mokyklinio amžiaus vaikams, kuriuose siekiama demonstruoti, jog mokslas yra įdomus, smagus ir svarbus.


Ieva Baikštienė (Garbauskaitė)

Mokykloje mane žavėjo gamtos mokslai, ypač biologija. Vieną dieną, būdama devintoje klasėje, visiems pareiškiau, jog užaugusi būsiu gydytoja. Jausdama didelį mokytojų ir šeimos palaikymą šią svajonę įgyvendinau. Medicinos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete truko dešimt metų, tačiau šis laikas neprailgo, įgavau daug teorinių ir praktinių žinių. Šiemet tapau gydytoja endokrinologe. Gydau pacientus, sergančius cukriniu diabetu, osteoporoze, skydliaukės ir kitomis ligomis.

Didžiuojuosi baigusi šią ypatingą mokyklą, ilgiuosi dienų, praleistų joje. Dėkoju mokytojams, kantriai padėjusiems pasiekti užsibrėžtų tikslų. Linkiu visai gimnazijos bendruomenei darnos ir kūrybingumo formuojant jauno žmogaus gyvenimo pamatus.


 

 

Julius Gunevičius

Istorija prasidėjo dar 10-oje klasėje. Aš buvau aktyvus mokinys, dalyvaudavau užklasinėje veikloje, Lietuvos mokinių parlamente, moksleivių sąjungos, LIJOT renginiuose, kur kartais būdavo gvildenama ir studijų užsienyje tema. Jau tada žinojau, kad Lietuvoje nestudijuosiu - važiuosiu į užsienį. Visąlaik mėgau skaičius, o Londonas – Europos finansų sostinė, tad su geriausiu draugu įstojome į Londono Middlesex universitetą. Studijavau bankininkystę ir finansus. Kai baigiau universitetą, mane priėmė pavaduoti banko darbuotojus, išėjusius atostogų (vadinamasis „summer cover“). Tai buvo trijų mėnesių programa Mančesteryje, galiausiai ten pasilikau pusei metų. 
Vėliau ieškojau įmonės, kuri apmoka darbuotojų kvalifikacijos studijas. Taip atsidūriau „Associated British Foods“ kompanijoje (šiuo metu dirbu komercijos finansų analitiku vienoje didžiausių specialaus maisto kompanijų „Westmill Foods).

Palinkėjimas 20-mečio proga Šv. Benedikto gimnazijai – mano mokyklai. Būdamas 5-tos laidos abiturientas, visada prisiminsiu, kad mokiausi pačioj naujausioje, gražiausioje ir turbūt geriausioje gimnazijoje. Esu nuoširdžiai dėkingas už suteiktas žinias ir galimybes, o ypač už katalikybės skatinimą, kuris artimai siejosi su mano šeimos filosofija ir išmokė mane teisingų gyvenimo vertybių. Linkiu, kad ši dviguba mokyklos misija - suteikti žinių ir ugdyti katalikiškas vertybes - nenutrūktų. Taip pat linkiu skatinti verslumą, pilietiškumą, dalyvavimą miesto, Lietuvos ir tarptautinio jaunimo gyvenime, visuomeninėse organizacijose. Linkiu aktyviai siekti sporto ir meno aukštumų. Be to, linkiu suteikti lygias galimybes ir pozityvų vertinimą ne tik šimtukininkams ir puikiai besimokantiems, bet ir neklaužadoms, net ir tiems, kuriems reikia pasitempti mokiniams, nes kiekvienam vaikui mokykla gali padėti suprasti ir parodyti kelią beribių galimybių link. Su gražiu dvidešimtmečiu ir naujais vėjais!


Urtė Šimkevičiūtė

Nors, kaip ir daugeliui abiturientų, paskutinieji mokslo metai buvo labai įtempti, prisiminimai apie mokyklą sukelia pozityvias emocijas. Atėjus iš Šaltinių pagrindinės mokyklos į III klasę, buvo lengva įsilieti į naują aplinką, nes klasės draugai buvo draugiški, o mokytojai - supratingi. Išskirtinai rūpestinga buvo klasės auklėtoja Jolanta Pacevičienė, kuri bendraudavo su mumis labai nuoširdžiai ir niekada nepagailėdavo padrąsinančio žodžio.
Jau būdama gimnazistė aš svarsčiau, kur studijuoti ekonomiką - Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje. Baigusi gimnaziją, įstojau į vieną seniausių Jungtinės Karalystės universitetų Aberdyne, šiaurės Škotijoje. Ten 2014 metais įgijau ekonomistės išsilavinimą. Džiaugiuosi, kad studijas pavyko baigti su pagyrimu (arba kitaip, pirmo laipsnio diplomu, angl. First Class Degree), nors tai pareikalavo daug darbo ir bemiegių naktų.

Studijų metu labai susidomėjau sveikatos ekonomika, mat gamtos mokslai mane visuomet žavėjo. Nors vaikystės svajonė tapti medike taip ir neišsipildė, bet, laimei, pavyko atrasti sritį, kuri suartinų ekonomikos ir sveikatos mokslus. Savo diplominį darbą taip pat rašiau visuotinės sveikatos tema („Nuo bado iki išsekimo: poveikis ekonomikos augimui besivystančiose šalyse“) ir sulaukiau aukščiausio įvertinimo.

Bestudijuodama universitete siekiau įgyti ne tik teorinių žinių, bet jas panaudoti ir praktikoje, todėl vasaromis atlikau auditorės praktiką Valstybės kontrolėje Vilniuje ir rinkos tyrimus vienoje technologijų kompanijoje Berlyne.

Baigusi universitetą nusprendžiau išvykti iš Jungtinės Karalystės ir ieškoti laimės Vokietijos sostinėje. Čia gavau pasiūlymą dirbti sveikatos ekonomikos konsultante farmacijos srityje. Pradėti karjerą svetimoje šalyje buvo gan sunku, teko dirbti nesuskaičiuojamą kiekį viršvalandžių, tačiau savo tikslą pasiekiau – netrukus buvau pastebėta. Po daugiau nei metų BaseCase kompanijos vadovybė man patikėjo atidaryti naują klientų sėkmės vadybos departamentą ir tapti jo vadove. Mūsų komandai teko rūpintis ir dirbti su šios rinkos milžinais, didžiausiomis farmacijos korporacijomis. Man pasisekė, kad gavau galimybę greitai mokytis, dirbti sėkmingų žmonių apsuptyje ir įgyti vertingos patirties.

Nors darbas man labai patiko, tačiau norėjosi pokyčių ir naujų iššūkių (ach, tas jaunatviškas maksimalizmas!). Taigi neseniai palikau BaseCase, susikroviau lagaminus ir išvykau į Londoną ieškoti naujų galimybių. Šiuo metu mėgaujuosi užtarnautomis atostogomis, bet tikiuosi greitai visu pajėgumu kibti į naujus darbus ir panaudoti sukauptą patirtį šiame mieste.

Kadangi Šv. Benedikto gimnazija šių metų spalį švęs 20-ies metų jubiliejų, aš norėčiau pasveikinti mano buvusios mokyklos mokytojus ir mokinius šio jubiliejaus proga. Linkiu mokyklos kolektyvui neblėstančios energijos auklėjant šaunią mokinių kartą, o mokiniams - užsispyrimo siekiant užsibrėžtų tikslų.

Straipsnis publikuotas laikraštyje "Alytaus naujienos" Nr. 117 (2016 m. spalio 11 d., antradienis)