Improvizacija mene, gyvenime, savęs pažinime

Improvizacija – tai kūryba be išankstinio pasiruošimo. Tačiau, kad improvizacija kūryboje būtų organiška, menininkams reikia daug ruoštis ir su tuo dirbti. Šiam procesui gali padėti įvairūs pratimai, kuriuos ir atliko IV klasės mokiniai dailės pamokos metu. Pirmasis pratimas – skaičiavimas iki 20 užsimerkus bei susiglaudus pečiais stovint ratelyje. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti labai lengva, tačiau partnerio pajautimas reikalauja didelio susikaupimo, bet po daug bandymų, juoko suvaldymų bei įkvėpimų-iškvėpimų, apšilimo pratimas pavyko! Po šio pratimo buvo skirta užduotis, kuri patikrino atmintį ir kaip gebame klausytis vienas kito. Pratimo metu dvyliktokai poromis turėjo vienas kitam 30 sekundžių pasakoti apie save, o kitas 30 sekundžių atpasakoti, ką išgirdo iš partnerio. Vėliau sustoję skirtingomis poromis vėl turėjo trumpai pasikalbėti. Pirmą kartą vieniems mokiniams teko užduotis pasakoti bet kokią istoriją, o kitiems klausyti visiškai į tai nereaguojant ir nerodant jokių emocijų. Antroji šio pratimo dalis buvo įdomesnė – vienas iš poros turėjo misiją nieko nepaisant papasakoti naują istoriją, kol kitas darė įvairius veiksmus, kad tik tos istorijos neišgirstų (bėgo, rišosi batus, apžiūrinėjo gėles ir t.t.). Trečioji užduoties dalis buvo malonesnė – pasakoti istoriją, kol partneris į ją reaguoja, pritariamai linksi galva ar atsako. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip jaučiasi aktoriai ir kiti menininkai, kai jų partneris dirba kartu, kad scena būtų pavykusi, ir kaip, kai tik pats sau, kad įrodytų, jog yra „geresnis“. Šių pratimų pabaigoje buvo patikrinta ir dvyliktokų reakcija žaidime „Hip, hap, hop“. Vėliau – improvizacijos lape.

Tai buvo tik keletas dailės pamokoje atliktų pratimų, tačiau jų visuma aktoriams ir visiems kitiems žmonėms gyvenime padeda geriau pajausti save ir partnerį, geriau pažinti vienas kitą bei išmokti valdyti emocijas.

IVa klasės mokinė Viltė Žilinskaitė ir mokytoja Dalia Miliauskienė