Dvasinė Dainavos sostinė septintokų akimis

Saulėtą spalio 6-osios popietę 7a klasės mokiniai su auklėtoja Lina Andriukevičiene
bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Černiauskiene lankėsi Merkinėje, kur vyko dvi
netradicinės lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, integruotos su istorija, daile ir etnokultūra.
Septintokai turėjo puikią progą prisiminti savo įgytus tyrinėtojų ir gidų įgūdžius iš šeštos klasės, kai
patys savarankiškai vaikštinėjo po Alytų ieškodami informacijos apie pasirinktus istorinius
objektus. O štai Merkinės miestelis savo istorija ir šlovinga praeitimi pasitiko juos su dviem
vienuolynais, keturiomis bažnyčiomis, jėzuitų mokykla, rotuše, karaliaus Vladislovo Vazos IV
namu ir garsiuoju piliakalniu bei gamtos mylėtojų išgarbintu apžvalgos bokštu. Įdomiausia buvo tai,
kad vaikai visą valandą savarankiškai vaikščiojo po miestelio centrą, gavę po žemėlapį iš Merkinės
krašto muziejaus Mindaugo Černiausko, ir ieškojo mokytojos Ritos nurodytų istorinių ir kultūrinių
objektų tam, kad juos tiesiog nufotografuotų ir surastų informacijos įrengtuose stenduose.

Po valandos nusiplūkusių mokinukų jau laukė trumpa ekskursija po Dzūkijos
nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrą su jo specialistu informacijai Algimantu Černiausku.
Čia septintokai išgirdo trumpą šlovingos Merkinės praeities istoriją ir įsitikino, kad XVI – XVII a.
žemėlapyje Dainavos sostinė tikrai buvusi Merkinė, kaipo strategiškai svarbus Abiejų Tautų
Respublikos miestas, įsikūręs prie keturių upių santakos. Auklėtoja Lina liko sužavėta Parko meno
galerijoje veikiančia dailininkės ir rašytojos Sigutės Ach paroda ir atkreipė vaikų dėmesį į
žaismingus ir šiltus piešinius bei jautrius prierašus po jais.

Ekskursijos – patyriminės pamokos nuotykiai tęsėsi jau Merkinės miške, prie pat
Nemuno, į kurio salas bei į jį įtekančią Straujos upę vaikai galėjo paganyti akis užlipę į vieną
aukščiausių Lietuvos apžvalgos bokštų. Paskutinis taškas, kurį aplankė 7a klasė, buvo garsusis
piliakalnis, Vinco Krėvės „Milžinkapyje“ apdainuotas. Perėję tilteliais per Stangę, vaikai išklausė
mokytojos Ritos padavimo apie upės vardo atsiradimą ir aiškinimo, kodėl Merkinės piliakalnis kur
kas mažesnis nei Alytaus. Užkopę stačiu kalno šlaitu, vaikai pasigėrėjo Merkio ir Nemuno santaka,
paganė akis, žvelgdami tolyn į dunksančius Merkinės didžiagirės plotus. Pripažino, jog čia gražu,
jauku ir gera. Todėl suprato, kad mokytoja Rita iš tiesų gyvena dvasinėje Dainavos sostinėje, ir
jiems greit paaiškėjo, jog tikrai čia gali tiesiog laisvai tekėti dzūkiška daina, o tai, kad jų mokytoja
sveikinasi su kiekvienu sutiktu miestelio žmogumi, tiesiog rodo vis dar nenutrūkusius mažoje
teritorijoje gyvenančių žmonių ryšius, kas sunkokai įsivaizduojama jų gimtajame mieste Alytuje,
pagrįstai šiuo metu besivadinančiame Dzūkijos regiono sostine.

Septintokai liko sužavėti miesteliu ir jo didinga istorija, nors daugelį objektų jie matė
tik kaip koplytstulpius, maketus ar kitokius ženklus. Belieka tik sulaukti, kol po dviejų savaičių,
padirbėję savo suburtose komandose, jie per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas pristatys savo
įspūdžius ir paruoš grupinius pranešimus. Smagu turbūt mokytis ne tarp keturių sienų, o visa savo
esybe pajusti nuovargį dėl to, kad ne šiaip sau basteisi, o intensyviai vaikščiojai ieškodamas
informacijos ir gėrei įspūdingos gamtos vaizdus.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Černiauskienė
Fotografijos iš pamokos-ekskursijos 7a klasės auklėtojos Linos Andriukevičienės